Naudoti automobiliai iš Vakarų Europos: ką renkasi lietuviai šiandien?

Lietuvos vairuotojai vis dažniau domisi ne tik automobilio marke ar technine būkle, bet ir jo kilmės šalimi. Ekspertai teigia, kad šis kriterijus iš tiesų gali daug pasakyti apie transporto priemonės eksploataciją, priežiūrą ir tikėtiną būklę.

Reklama

Kaip pažymi „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas, identiški modeliai, priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų skirtingose šalyse, gali turėti visai kitokį nusidėvėjimo lygį.

„Automobilio kilmės šalis yra svarbi – kiekvienoje rinkoje susiformuoja skirtingi vairavimo įpročiai, kelių bei klimato sąlygos, o kartu ir techninės priežiūros standartai. Pirkėjui tai leidžia geriau suprasti automobilio istoriją bei įvertinti, kokie jo privalumai ar trūkumai gali paaiškėti ateityje“, – sako P. Valiukėnas.

Skirtingos šalys – skirtingi automobilio „charakteriai“

Pasak eksperto, Vokietijoje įprasta daug važiuoti greitkeliais, todėl šios šalies automobiliai dažnai turi didesnę ridą. Vis dėlto, dėl griežtos techninės priežiūros kultūros, net ir tokie automobiliai paprastai būna patikimi.

„Vokiška tvarka ir reguliarus aptarnavimas užtikrina, kad automobiliai būtų techniškai tvarkingi ir turėtų pilną serviso istoriją. Kita vertus, dėl duomenų apsaugos taisyklių tokia informacija ne visada prieinama viešai, todėl pirkėjui gali būti sunkiau ją patikrinti. Statistiškai daugiau automobilių iš Vokietijos būna su koreguota rida būtent dėl šio skaidrumo ribotumo“, – aiškina P. Valiukėnas.

Tuo metu Italijoje ir Ispanijoje automobiliai rečiau paveikiami korozijos – švelnus klimatas ir žiemos druskos nebuvimas leidžia išsaugoti gerą kėbulo būklę. Darbo iš namų idėjos

„Pagrindinis šių šalių privalumas – mažesnė rūdžių rizika. Tačiau karštas klimatas turi ir trūkumų: dėl saulės poveikio dažnai matomi smulkūs kėbulo defektai, išblukę dažai ar suskilęs plastikas. Be to, dėl siaurų miestų gatvių neretai pasitaiko smulkių parkavimo pažeidimų“, – komentuoja ekspertas.

Nyderlandai išsiskiria itin aukštais techninės priežiūros standartais – šioje šalyje galioja griežta techninė apžiūra (APK), aiškiai registruojama rida ir serviso duomenys, o kelių infrastruktūra yra viena geriausių Europoje.

„Nyderlanduose veikia viena skaidriausių automobilių priežiūros sistemų. Vairuotojai yra itin atsakingi, o techninė apžiūra – tokia griežta, kad jos neatitikti praktiškai neįmanoma. Be to, olandiški automobiliai dažnai būna naujesni, su pilna komplektacija ir gerai dokumentuota istorija, todėl pirkėjui jie kelia mažiau netikėtumų“, – pabrėžia P. Valiukėnas. Pasakė, kokios naudotų automobilių markės populiariausios Lietuvoje

Kintantys lietuvių įpročiai

Lietuviai ilgą laiką pirmenybę teikė vokiškos kilmės automobiliams, nes juos sieja su patikimumu ir tradicine vokiška priežiūros kultūra. Tačiau šiandien, pasak eksperto, pirkėjų požiūris pastebimai keičiasi.

„Pastaraisiais metais vis labiau domimasi Nyderlandų rinka – dėl jos skaidrumo, aiškios transporto priemonių istorijos ir griežtos priežiūros. Kadangi patys atsakingai atrenkame ir į Lietuvą atvežame naudotus automobilius būtent iš Nyderlandų, iš arti matome, kaip sparčiai auga tokių transporto priemonių paklausa. Šios šalies sistema leidžia užtikrinti, kad automobilio istorija būtų lengvai patikrinama, o rida – tikra. Tai didina pirkėjų pasitikėjimą ir mažina riziką“, – tvirtina „Longo LT“ vadovas. Kiek vertas vaiko priežiūros atostogose esančio žmogaus atliekamas darbas?

Anot jo, pietinių šalių automobiliai taip pat turi savo nišą – jie populiarūs tarp vairuotojų, kurie ieško mažiau korozijos pažeistų transporto priemonių. Tuo metu Nyderlandų automobiliai dažniausiai patraukia pirkėjus, vertinančius skaidrumą, dokumentuotą istoriją ir gerą techninę būklę. Sveikas greitas maistas?

„Šiandieniniai pirkėjai tampa sąmoningesni. Jei anksčiau svarbiausias kriterijus buvo kaina, dabar daug daugiau dėmesio skiriama automobilio istorijai, priežiūros duomenims ir ridos tikrumui. Tai rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai bręsta – žmonės renkasi patikimumą, o ne trumpalaikę naudą“, – reziumuoja P. Valiukėnas. Kur naudojamas dirbtinis intelektas ir kaip jis gali palengvinti kasdienybę?