Paskelbta
2 metai prieš-
By
Roberta
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) jau kurį laiką skiria ypatingą dėmesį dirbtinio intelekto (DI) plėtrai. Tai ne tik šiuolaikinės technologijos, kurios gali pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir svarbi mokslinė sritis, atverianti daugybę galimybių ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip VGTU prisideda prie DI pažangos, kokios yra jo taikymo sritys ir kaip šis universitetas ruošia ateities specialistus, gebančius prisidėti prie šio sparčiai augančio sektoriaus.
VGTU dirbtinio intelekto tyrimų centras siekia vystyti pažangiausias technologijas, kurios galėtų padėti spręsti realias problemas įvairiose srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, transportą, gamybą ir netgi meną. Tyrimų tikslas – kurti inovatyvius sprendimus, naudojant giliojo mokymosi (deep learning), mašininio mokymosi ir natūralios kalbos apdorojimo (NLP) metodus. Tai suteikia galimybę universitetui ne tik prisidėti prie mokslinių tyrimų, bet ir įgyvendinti praktinius projektus, kurie turi teigiamą poveikį visuomenei. Dirbtinis intelektas Lietuva
VGTU dirbtinis intelektas taikomas įvairiose srityse, kuriose DI technologijos gali padėti optimizuoti procesus ir pagerinti sprendimų priėmimą. Viena iš pagrindinių sričių, kuriose VGTU specialistai siekia taikyti DI, yra transportas. DI naudojimas transporto sektoriuje leidžia kurti išmanias sistemas, kurios padeda valdyti eismo srautus, optimizuoti maršrutus ir sumažinti avarijų skaičių. Kaip DI keičia verslą?
Kita svarbi taikymo sritis – sveikatos priežiūra. VGTU mokslininkai dirba su DI modeliais, kurie gali analizuoti medicininius duomenis, prognozuoti ligas ir padėti gydytojams priimti tikslesnius sprendimus. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai sveikatos priežiūros sistemos susiduria su didžiuliais iššūkiais ir reikia pasitelkti pažangias technologijas, kad būtų užtikrinta aukšta paslaugų kokybė.
VGTU dirbtinio intelekto programos studentams suteikia išsamų supratimą apie DI kūrimo procesą nuo pagrindų iki sudėtingų sistemų kūrimo. Tai apima tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, kurie yra būtini norint sukurti funkcionalias DI programas. Studentai mokosi apie algoritmus, duomenų analitiką ir giliojo mokymosi metodus, kurie yra svarbiausi kuriant išmanias sistemas, gebančias spręsti realias problemas. Marketingas VGTU
VGTU taip pat bendradarbiauja su įvairiomis pramonės įmonėmis, kad studentai galėtų atlikti praktikas ir dirbti ties realiais projektais, suteikiant jiems vertingos patirties. Tai ne tik padeda studentams tobulinti savo įgūdžius, bet ir prisideda prie praktinių DI sprendimų kūrimo, kurie turi tiesioginį poveikį pramonei ir visuomenei.
Nors VGTU pasiekė daug įspūdingų rezultatų dirbtinio intelekto srityje, universitetas ir toliau stengiasi spręsti naujus iššūkius. Vienas iš didžiausių tikslų – sukurti dar tikslesnes ir efektyvesnes DI sistemas, kurios galėtų spręsti sudėtingesnes problemas ir prisidėti prie tvaraus vystymosi. Ateityje galime tikėtis dar daugiau inovacijų ir pažangių sprendimų, kuriuos pasiūlys VGTU mokslininkai.
VGTU dirbtinis intelektas yra viena iš pagrindinių universiteto stiprybių, leidžianti prisidėti prie pasaulinės DI plėtros. Svarbu, kad tiek studentai, tiek tyrėjai toliau gilintų savo žinias ir dirbtų kartu su pramone, kad sukurtų sprendimus, kurie galėtų gerokai pakeisti mūsų gyvenimą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas tikrai turi didelį potencialą tapti lyderiu dirbtinio intelekto srityje, ir tai tikrai ne paskutiniai pasiekti pasiekimai.





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų.
Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta „Rail Baltica“ ruožuose nustatyta defektų. LTG reikalauja juos pašalinti, o „Fegda“ dalį problemų sieja su projektu.
VERT prognozuoja, kad 2026–2027 m. šildymo sezoną šiluma gali brangti 13–25 proc. Labiausiai kainos gali augti dujas naudojančiose savivaldybėse.
2027 m. spalio 1–3 d. TOSFED „İstanbul Park“ trasoje vyks „Formulės 1“ Turkijos „Grand Prix“ lenktynės.
Paveldėjimas, premija, dovana ar pajamos pardavus turtą suteikia daugiau finansinės laisvės, tačiau neturint plano pinigai gali greitai išsisklaidyti.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...