Paskelbta
2 metai prieš-
By
Roberta
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien yra viena sparčiausiai besivystančių technologijų sričių, tačiau jo šaknys siekia XX a. vidurį. Pirmieji DI projektai buvo eksperimentiniai, tačiau jie tapo pagrindu modernioms sistemoms, kurias naudojame šiandien.
Pirmieji bandymai sukurti dirbtinį intelektą prasidėjo dar 1950-aisiais, kai mokslininkai siekė sukurti mašinas, galinčias imituoti žmonių mąstymą. Vienas iš svarbiausių šios srities pradininkų buvo Alanas Turingas, kuris suformulavo garsųjį Turingo testą – būdą nustatyti, ar mašina gali mąstyti panašiai kaip žmogus. Kada atsirado dirbtinis intelektas?
1956 metais Dartmuto koledže įvyko pirmoji dirbtinio intelekto konferencija, kurioje buvo apibrėžtos DI tyrimų kryptys. Šis renginys laikomas oficialiu DI gimimu.
Vienas pirmųjų funkcionalių DI modelių buvo Logic Theorist, sukurtas 1955 metais Aleno Newello ir Herberto Simono. Jis galėjo įrodyti matematines teoremas, naudodamas loginius argumentus. Netrukus po to atsirado dar pažangesnės DI programos:
Nuo pirmųjų modelių iki šių dienų DI technologijos smarkiai patobulėjo. Modernūs DI sprendimai jau gali analizuoti didelius duomenų kiekius, mokytis iš patirties, kurti meno kūrinius ar net rašyti straipsnius. Nors pirmosios DI programos buvo paprastos, jos tapo pamatu šiandieniniams pažangiems algoritmams. Dirbtinis intelektas fotografijoje
Pirmasis dirbtinis intelektas buvo tik pradžia ilgo kelio, kuris šiandien veda į vis išmanesnes ir autonomiškesnes technologijas. Šiandien DI veikia daugelyje sričių – nuo medicinos iki transporto, o jo ateities potencialas dar tik pradedamas suvokti.





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Prie „ConnectPay“ valdybos prisijungia Atitikties ir rizikų valdymo direktorius Tomas Bolotinas.
„Energesman“ praneša, kad prokuratūra panaikino STT sprendimą ir pavedė papildomai patikrinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo.
Vilniaus verslo centre „Hero“ pradėjo veikti dienos pietų restoranas „Lumo“, kuriame užsakymas ir atsiskaitymas vyksta telefonu, o lankytojai aptarnaujami prie...
ILTE investuoja 25 mln. Eur į Trijų jūrų infrastruktūros fondų fondą (3JI FoF) – tai pirmoji banko investicija iš savo...
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...