A. Izgorodinas: Kalėdoms gyventojai šiemet pinigines atvers dosniau

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, lietuviai šiais metais žiemos šventes pasitiks su itin optimistine nuotaika apie savo finansus. „Nenustebčiau, jei kalėdiniu laikotarpiu vaišėms ir dovanoms šiemet gyventojai išleis rekordines sumas“, – teigia jis. Vis dėlto, šį šventinį sezoną ne visiems prekybos ir paslaugų sektoriams seksis vienodai gerai.

Reklama

Pasak A. Izgorodino, „Citadele“ banko privačių klientų kortelių išlaidų duomenys atskleidžia, kad 2024 m. Lietuvos namų ūkių vartojimas lieka labai aukšto lygio, be sulėtėjimo požymių.

„Artimiausiu metu vidaus vartojimo dinamika Lietuvoje greičiausiai ir toliau stiprės – ne tik dėl tolesnio darbo užmokesčio augimo, bet ir dėl mažėjančių ir mažėsiančių palūkanų. Rinkos ir toliau mano, kad nuo gruodžio mėnesio Europos Centrinis Bankas dar penkis kartus sumažins bazines palūkanas, o tai teigiamai paveiks ir vartojimą tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos regiono valstybėse,“ – pastebi jis. 2025 m. Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse

Ekonomisto teigimu, Europos Komisijos apklausoje apie gyventojų finansines perspektyvas, spalį lietuvių respondentų nuomonė buvo rekordiškai geriausia per visą šio rodiklio matavimo istoriją nuo 2001 metų.

„Nenustebčiau, jei kalėdiniu laikotarpiu vaišėms ir dovanoms šiemet gyventojai išleis rekordines sumas. Tiesa, didesnės apyvartos labiau gali tikėtis tokie mažmeninės prekybos sektoriai kaip kosmetikos, kompiuterių ir programinės įrangos, žaidimų ir žaislų, laikrodžių ir juvelyrikos. Silpniau seksis garso ir vaizdo, elektrinių buitinių aparatų, metalo dirbinių, telekomunikacijų įrangos mažmeninės prekybos segmentams bei restoranų sektoriui“, – sako jis. Iš Baltijos šalių lietuviai mažiausiai skundžiasi infliacija

Anot A. Izgorodino, žaidimų ir žaislų pardavimai demonstruoja stulbinantį augimą nuo 2023 m. pabaigos, o laikrodžių ir juvelyrikos sektoriaus pardavimai nuo 2022 m. balandį fiksuoto „dugno“ išaugo 20 proc.

„Deja, bet restoranų rodikliai pastaruoju metu nuvilia: apyvarta stabiliai silpsta nuo 2023 m. vasaros pabaigos – sektorius yra recesijoje kiek ilgiau nei metus, o proveržio signalų kol kas mažai. Tam esminės įtakos turėjo pakilusios kainos restoranuose ir kavinėse. Nuo 2023 m. liepos restoranų apyvarta Lietuvoje nukrito 7 proc., ir panašu, kad šis Kalėdų sezonas restoranams metinio pardavimų augimo neatneš“, – įžvalgomis dalijasi ekonomistas. „Citadele“ bankas mažina Lietuvos infliacijos prognozę, mato teigiamą ekonomikos augimo perspektyvą

Vis dėlto, kad šventinės išlaidos nesukeltų pagirių piniginei, finansų ekspertai rekomenduoja pradėti planuoti švenčių išlaidas iš anksto, specialiai atsidėti tam tikrą sumą mėnesio pajamų, sudaryti šventinį biudžetą ir jo laikytis. Paprastai šventinėms išlaidoms rekomenduojama atidėti apie 5–10 proc. mėnesio pajamų.

„Apimti šventinės karštligės, dažnai persistengiame: nuperkame per daug maisto, kurio dalį tenka išmesti, paskutinę minutę perkame dovanas, todėl nepalyginame kainų, nepasinaudojame įvairiomis nuolaidomis. Žmogiška norėti bene didžiausias metų šventes paminėti iš tiesų šventiškai, tačiau svarbu pagalvoti ir apie laikotarpį po jų, kad pajamų užtektų padengti turimiems finansiniams įsipareigojimams ir būtinosioms išlaidoms“, – primena Aleksandras Izgorodinas. Kodėl šių daiktų pardavimai rodo lietuvių finansinės situacijos pokyčius?