Norite perdažyti baldus? Svarbiausi žingsniai, kad dažymas būtų greitas ir kokybiškas

Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai jau nebe mielas. Spinta veikia, kėdė stovi tvirtai, komoda atlaikė ne vieną kraustymąsi. Tik spalva – nebe ta. O gal ir ne spalva, o visas įspūdis.

Reklama

Baldų perdažymas šiandien tapo ne tik taupymo sprendimu. Tai būdas prisitaikyti erdvę prie savęs, be skubos, be masinės gamybos pojūčio. Ir nors iš šalies tai atrodo paprasta – šiek tiek dažų, teptukas, savaitgalis – realybėje yra daugiau niuansų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kada baldus verta perdažyti, o kada – ne

Perdažyti baldus verta tada, kai konstrukcija dar gyva. Jei stalčius slysta, vyriai laikosi, o medis (ar plokštė) nėra išbrinkęs nuo drėgmės, dažai gali pakeisti viską. Vizualiai – tikrai. Funkciškai – dažnai taip pat.

Yra atvejų, kai dažymas tampa kosmetika, kuri nieko neišsprendžia. Jei paviršius trupa, baldai kliba taip, kad net nauji varžtai nepadeda, arba medžio drožlių plokštė jau „gėrė“ vandenį ir išsipūtė, dažai tik trumpam paslėps problemą. Tokiais atvejais rezultatas dažnai nuvilia, nors įdėta pastangų būna nemažai.

Svarbus ir emocinis aspektas. Kartais noras perdažyti baldus kyla todėl, kad jie turi istoriją. Paveldėta komoda, senas rašomasis stalas, vaikystės kėdė. Tokiems daiktams keli įbrėžimai nėra trūkumas. Jie tampa dalimi vaizdo.

Skirtingi paviršiai – skirtingi sprendimai

Ne visi baldai vienodi, net jei taip atrodo. Mediena, laminuota plokštė, fanera, MDF – kiekviena medžiaga reaguoja į dažus skirtingai.

Natūrali mediena dažniausiai atlaidesnė. Ji „priima“ dažus, leidžia šlifuoti, koreguoti, taisyti klaidas. Net jei pirmas sluoksnis nepavyko idealiai, antras dažnai išsprendžia situaciją.

Laminuoti baldai – jau kitas reikalas. Blizgus, slidus paviršius dažų nelaukia išskėstomis rankomis. Čia svarbus paruošimas: matinimas, tinkamas gruntas. Be jo dažai gali laikytis savaitę, mėnesį, bet ne metus.

Reklama

MDF ir fanera – tarpinis variantas. Jie dažomi dažnai, bet jautrūs drėgmei. Per daug vandens – ir paviršius pradeda kilti. Todėl svarbu ne tik kokius dažus pasirinkti, bet ir kaip juos tepti.

Nerūdijančio plieno turėklai

Paruošimas, apie kurį dažnai galvojama per vėlai

Didžioji dalis sėkmingo rezultato slypi ne dažuose. O tame, kas daroma prieš juos.

Paviršiaus nuvalymas nuo riebalų, dulkių, senų valiklių likučių atrodo smulkmena. Bet dažai nemėgsta „neaiškių“ paviršių. Net jei baldas atrodo švarus, dažnai jis toks nėra.

Šlifavimas – dar viena vieta, kur norisi sutaupyti laiko. Kartais užtenka lengvo paviršiaus „pašiurkštinimo“, kartais reikia rimtesnio darbo. Tai priklauso nuo ankstesnės dangos ir norimo rezultato. Vieno universalaus atsakymo čia nėra.

Gruntas dažnai laikomas papildomu žingsniu. Iš tikrųjų jis – pagrindas. Be jo net geri dažai gali atrodyti pigiai: dėmėti, nelygūs, su matomomis „praėjimo“ linijomis.

Sienų atnaujinimas greitai ir neišlaidaujant

Dažai: ne tik spalva, bet ir pojūtis

Renkantis dažus baldams, spalva dažnai būna pirmoje vietoje. Tačiau svarbu ir tai, kaip paviršius bus naudojamas. Ar tai virtuvės spintelė, kuri bus liečiama kasdien. Ar naktinis staliukas, kuris matys tik knygą ir telefoną.

Vandens pagrindo dažai džiūsta greičiau, skleidžia mažiau kvapo, bet ne visada yra patys atspariausi. Tirpikliniai – tvirtesni, bet reikalauja kantrybės ir vėdinimo. Kreidiniai dažai leidžia išgauti matinį, „minkštą“ vaizdą, bet dažnai prašo papildomos apsaugos – vaško ar lako.

Skaičius „du sluoksniai“ skamba paprastai. Realybėje kartais reikia trijų. Kartais pakanka vieno, bet labai gero. Tai priklauso nuo spalvos, paviršiaus, net nuo apšvietimo patalpoje.

Smulkios detalės, kurios keičia visumą

Vonios apdaila

Perdažyti baldus nereiškia apsiriboti vien dažais. Rankenėlės, kojelės, vyriai – smulkmenos, kurios gali pakeisti visą įspūdį. Kartais užtenka naujų rankenėlių, kad net senas baldas atrodytų „sutvarkytas“, o ne tiesiog perdažytas.

Kita vertus, yra atvejų, kai senos detalės paliekamos tyčia. Šiek tiek nutrintos, neidealios. Tai suteikia gyvumo, kurio ne visada norisi atsisakyti.

Kiek laiko tai iš tikrųjų užtrunka

Vienas vakaras – retas atvejis. Net ir mažas baldas dažniausiai „suvalgo“ kelias dienas, jei skaičiuojamas džiūvimas, sluoksniai, pertraukos. Tai nėra minusas, tiesiog realybė.

Skubėjimas čia dažniausiai kainuoja daugiau, nei taupo. Per anksti uždėtas antras sluoksnis, nepakankamai išdžiūvęs lakas, per greitai pradėtas naudoti baldas. Pasekmės pasimato vėliau – nelygumai, įspaudai, prilipusios dulkės.

Automobilio vidus po žiemos

Ar verta perdažyti baldus patiems

Atsakymas priklauso nuo lūkesčių. Jei tikslas – atnaujinti, suteikti naują nuotaiką, pabandyti, dažymas namuose dažnai pasiteisina. Jei tikimasi gamyklinio lygumo ir idealių kampų – tai jau sudėtingiau.

Svarbu suprasti, kad perdažyti baldus reiškia susitaikyti su tuo, jog jie taps šiek tiek kitokie. Ne blogesni. Tiesiog gyvesni. Su savo istorija, sluoksniais, gal net keliais netobulumais, kurie laikui bėgant tampa nebepastebimi.

Ir kartais būtent tai padaro baldą savą.

N. Marčėnaitės patarimai renkantiems spalvą medinio namo fasadui: išsiskirti ar susilieti su gamta?