Ekspertai
Planuojate pirkti automobilį iš santaupų? Ekspertas paaiškino, kodėl tai neapsimoka
Automobilį įsigyti planuojantys gyventojai dažnai pasimeta finansavimo galimybių įvairovėje: ar pirkti jį iš savo santaupų, ar verčiau rinktis lizingą, o gal imti paskolą? „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas teigia, kad kiekvienas būdas turi savo privalumų, ir dalijasi patarimais, kokiais atvejais kurį būdą labiausiai apsimoka rinktis. Paneigė mitą, kad mažiau uždirbantiems kaupti pensijai neapsimoka
Reklama
Svarbu įvertinti ir papildomus kaštus
Norint įsigyti automobilį lizingu, prireiks bent 10 proc. pradinio įnašo, tačiau įprastai palūkanos bus kintamos ir bent 2–3 proc. mažesnės, nei imant vartojimo paskolą, kuriai pradinio įnašo nereikia ir taikomos fiksuotos palūkanos. Europos Centriniam Bankui pradėjus bazinių palūkanų mažinimo ciklą, bendros palūkanos taip pat mažės.
Be to, dar vienas svarbus aspektas – automobilio amžius. Įprastai, automobilį perkant lizingu, jis turėtų būti ne senesnis nei 15 metų lizingo termino pabaigoje. Gyventojai vis dar taupo per mažai, o pasirinktos taupymo priemonės nėra efektyvios
„Svarbiausia įvertinti savo poreikius ir galimus papildomus kaštus. Pavyzdžiui, lizingą dažniausiai rekomenduojame perkant naujesnį ir kiek brangesnį, maždaug nuo 10 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Tuomet sumokėsite mažiau palūkanų, tačiau jį turėsite drausti kasko draudimu. Kita vertus, perkant senesnį automobilį, jo kaina bus mažesnė, bet dėl savo amžiaus jis gali pradėti dažniau gesti – tai pareikalaus papildomų išlaidų tiek finansų, tiek jūsų laiko prasme“, – įžvalgomis dalijasi „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
Ar verta pirkti iš santaupų
2024 m. pavasarį „Citadele“ banko inicijuotos apklausos* rezultatai parodė, kad didžioji dalis (74 proc.) respondentų automobilį įsigijo iš savo santaupų, 13 proc. – lizingu, o 8 proc. – su paskola automobiliui. Įvairūs ekonominiai rodikliai taip pat atskleidžia atsigavusią gyventojų perkamąją galią ir nusiteikimą įsigyti stambius pirkinius.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, spalį Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001 m. Taupyti projektuojant – neapsimoka, nes klaidos kainuoja per brangiai
„Sulėtėjus infliacijai ir toliau kylant darbo užmokesčiui, Lietuvos gyventojų perkamoji galia santykinai itin greitai atsigavo po 2022 m. infliacijos šoko ir atitinkamai paskatino vartotojus plačiau atverti pinigines bei didinti vartojimo apimtis“, – dalijasi „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vis dėlto, pirkti automobilį iš santaupų ne visuomet gali būti naudingiausias sprendimas. Šių metų birželį atliktos apklausos* duomenimis, tarp respondentų, šiemet ketinančių didinti išlaidas stambiems pirkiniams, daugiau nei 75 proc. jas ketina finansuoti iš savo santaupų, tačiau net 58 proc. apklaustųjų neturi sukaupę didesnės nei 6 mėn. finansinės pagalvės.
„Nutikus nenumatytiems įvykiams ir staiga prireikus santaupų, automobilis nėra toks likvidus turtas kaip, tarkime, vertybiniai popieriai. Be to, automobilio vertė su laiku krenta. Todėl jeigu žmogus visas savo santaupas skirs automobiliui įsigyti, iš esmės jo lėšos nuvertės. Verčiau apsvarstyti galimybę automobilio įsigijimui panaudoti dalį santaupų, o kitą dalį „įdarbinti“ investuojant, taip apsaugant jas nuo infliacijos bei turėti greitai prieinamų santaupų“, – teigia V. Gurskas. Iš Baltijos šalių lietuviai mažiausiai skundžiasi infliacija
Pasak Aleksandro Izgorodino, šis efektas dar labiau išryškės Europos Centriniam Bankui tęsiant bazinių palūkanų mažinimo ciklą.
„Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 3 mėnesių EURIBOR, kuris šiuo metu siekia 3 proc., pasieks 2 proc. ribą 2025 m. gegužę, o 2025 m. pabaigoje sumažės iki 1,8 proc. Tam esminės įtakos turi prognozuojamas tolesnis infliacijos euro zonoje sulėtėjimas bei silpnas ekonomikos ciklas euro zonoje, ypač Vokietijoje“, – sako jis.
Svarbu atminti, jog nepriklausomai, ar automobilį pirksite lizingu ar imdami paskolą, bendrų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. pajamų.
Reklama
