Mažai uždirbantiems pensijai kaupti neapsimoka – tokią standartinę klišę viešoje erdvėje girdime jau ne pirmus metus. Ar šios kalbos turi realų pagrindą? Nors du dešimtmečius veikianti Lietuvos pensijų fondų sistema yra palyginti jauna, jau dabar statistika rodo visiškai priešingą faktą – mažesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus gauna didesnę finansinę naudą kaupdamas pensijai nei gaunantis 2-3 kartus vidutinį uždarbį viršijančią sumą.
Paprastas palyginimas: nuo 2004 m. pensijai papildomai kaupęs asmuo, visus 20 metų uždirbęs trigubą vidutinį atlyginimą, šiuo metu II pensijų pakopoje yra sukaupęs 3,3 karto daugiau turto nei pervedė asmeninių įmokų. Tuo tarpu tas, kuris pastaruosius du dešimtmečius gavo perpus mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis, savo pensijų fonde jau turi sukaupęs 4,5 karto didesnę sumą už pervestas asmenines įmokas.
Absoliutūs skaičiai – ne viskas: svarbu ir procentai
Nuo 2004 metų Lietuvoje nepertraukiamai veikiantys pensijų fondai pateikė statistinius skaičiavimus, kiek vidutiniškai galėjo sukaupti 1982-1988 m. gimę asmenys, uždirbantys skirtingus atlyginimus ir kaupiantys pagal maksimalų modelį. Skaičiuojant daryta prielaida, kad nuo 2004 m. kaupta tradiciniuose pensijų fonduose (vidutinės akcijų dalies), o nuo 2019 metų pereita kaupti to amžiaus asmenims skirtuose gyvenimo ciklo pensijų fonduose.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai neturėtų stebinti – savaime suprantama, kad didžiausias sumas yra sukaupę daugiausia uždirbantieji. Pavyzdžiui, žmogus, kurio alga visą kaupimo laikotarpį siekė 3 vidutinius atlyginimus (VDU, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2161 eurą, neatskaičius mokesčių), savo fondo sąskaitoje jau turėtų vidutiniškai 38 535 eurus.
Tokio paties amžiaus gyventojas, uždirbantis šešiskart mažiau – t.y. vos pusę VDU, per du dešimtmečius II pakopos pensijų fonde turėtų būti sukaupęs per 8,7 tūkst. eurų.
Iš pirmo žvilgsnio skirtumas eurais atrodo triuškinamai didelis – būtent asmenų, gaunančių didesnes pajamas, naudai.
Visgi absoliutūs skaičiai – dar ne viskas, svarbi ir proporcija. Ir čia matome kardinaliai priešingą situaciją – procentine išraiška didžiausią naudą iš dalyvavimo pensijų fonduose gauna tie, kurių atlyginimai yra mažesni.
Triskart didesnį nei VDU gaunantis asmuo per 20 metų yra pervedęs 11,5 tūkst. eurų asmeninių įmokų, beveik 11 tūkst. eurų jo kaupiamos pensijos sąskaitoje sudaro pervedimai iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų, dar 16 tūkst. eurų – investicinė grąža. Kitaip tariant, tokio žmogaus asmeninės įmokos sudaro ~31 proc. sukaupto turto vertės.
Tuo tarpu 0,5 VDU gaunantis gyventojas per šiuos 20 metų yra pervedęs mažiau nei 2 tūkst. eurų asmeninių įmokų – jos sudaro tik 22 proc. nuo sukaupto turto. Likusius 78 proc. sudaro „Sodros“ bei valstybės biudžeto įmokos (3,4 tūkst. eurų) ir investicinė grąža (3,4 tūkst. eurų).
Mažesnėmis sąnaudomis – geresnis rezultatas
Tad skaičiavimai rodo vienareikšmišką tendenciją: vidutinę ar dar mažesnę algą uždirbantiems gyventojams itin apsimoka dalyvauti antrosios pakopos pensijų fonduose, kadangi jų įmokų ir sukaupto turto vertės santykis yra kur kas mažesnis, nei gaunančių didesnius atlyginimus.
Šis santykis kinta proporcingai pagal gaunamą darbo užmokestį – kuo asmens pajamos mažesnės, tuo labiau keičiasi jo naudai. Jei 20 metų minėtomis sąlygomis kaupusio asmens atlyginimas visą šį laiką būtų siekęs 0,75 VDU, dabar pensijų fondo sąskaitoje jo įmokos sudarytų 25 proc. sukauptos sumos. Jei alga būtų prilygusi 1 VDU – jau 26 proc., o jei 2 VDU – 29 proc. sukauptos sumos.
Tad II pakopos fondų statistika akivaizdžiai parodo – kuo mažesnį atlyginimą uždirba žmogus, tuo didesnės finansinės naudos gauna dalyvaudamas pensijų kaupimo sistemoje. Taip yra dėl to, kad valstybė vienodu dydžiu remia visus kaupiančiuosius II pensijų pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą gauna kaupiantysis. Šiais metais skatinamosios įmokos dydis siekia 27,04 eurus per mėnesį, arba apie 324 eurus per metus – t.y. 1,5 proc. nuo 2022 m. šalies vidutinio atlyginimo.
Tad spekuliatyvios kalbos, kad mažiau uždirbantiems žmonėms įsitraukimas į II pakopos pensijų fondų sistemą nėra naudingas, yra toli nuo realybės ir faktų. Dalyvavimas šioje sistemoje tokiems asmenims užtikrina papildomų pajamų senatvėje už minimaliausias, palyginti su kitais sistemos dalyviais, asmenines sąnaudas.
Remiantis pirmojo 2024 m. pusmečio rezultatais, Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas viršijo 8,2 mlrd. eurų. Ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda (investicijų grąža ir išmokos) sudarė beveik 2,9 mlrd. eurų.
Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas
