Finansai
Mokslo metų pradžia: kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
Prasidedant mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kiek kišenpinigių skirti savo vaikams ir kaip išmokyti juos tinkamai elgtis su pinigais. Patarimais, kaip palaipsniui įtraukti vaikus į atsakingą pinigų valdymą, dalijasi „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Reklama
Anot ekspertės, svarbu kuo anksčiau pradėti vaikams pasakoti apie kasdienius pirkinius, patiriamas išlaidas ir taupymo galimybes. Jos įsitikinimu, finansinės temos turėtų būti aptariamos ne tada, kai pastebimas neatsakingas elgesys, o gerokai anksčiau.
„Didžiausią įtaką vaikų finansinio raštingumo ugdymui daro tėvai. Pokalbius apie pinigus verta įtraukti į kasdienes situacijas, kad vaikas finansų pasaulį pažintų natūraliai, o ne tik spręsdamas problemas. Suprasdamas, kaip šeimoje planuojamos išlaidos, vaikas gali pasijusti svarbus, įsitraukti į sprendimų priėmimą, ilgainiui tai augina finansinę atsakomybę ir pasitikėjimą savimi“, – teigia A. Mincienė. Vaikų finansinis raštingumas
Tinkamiausias metas – pramokus skaičiuoti
Pasak A. Mincienės, nėra vieno teisingo amžiaus, kada pradėti vaikui duoti kišenpinigių. Vis dėlto tinkamiausias metas – kai jis ar ji jau geba skaičiuoti ir suprasti paprasčiausius pinigų mainų principus. Tuomet kiekvienas kasdienis pirkinys ar pokalbis apie šeimos išlaidas tampa puikia galimybe paaiškinti, kaip veikia finansai, kodėl išlaidas verta planuoti ir pinigus taupyti.
„Kur kas vertingiau vaiką paskatinti pačiam taupyti konkrečiam pirkiniui, pavyzdžiui, dviračiui ar telefonui, nei tuoj pat patenkinti visus jo norus. Taip formuojamas suvokimas, kad didesniems daiktams reikia taupyti ilgiau, o jų pirkimo metas priklauso nuo atidėtos sumos ir daikto vertės. Vaikui įsigijus trokštamą daiktą iš savo sutaupytų pinigų, pasitenkinimas būna didesnis, kartu geriau suvokiama pinigų bei daiktų vertė“, – aiškina A. Mincienė. Lietuviai dosniausi – kišenpinigių vaikams duoda daugiausiai Baltijos šalyse
Be to, su savo atžala galite sutarti, kokius darbus jis atliks už atlygį. Mažesniems vaikams labiau tinka ne piniginis, o simbolinis skatinimas – žvaigždutės, „šypsenėlės“, pliusiukai ar bet kokia kita simbolinė valiuta. Ją galima sukaupti ir iškeisti į mažą prizą, pavyzdžiui, naują žaislą ar animacinio filmo peržiūrą.
Kartu išsikelkite finansinius tikslus
Vėliau, kad vaikai pradėtų dar labiau domėtis finansais, galite juos įtraukti į bendrus šeimos finansinius tikslus. Geras to pavyzdys – kelionės planavimas. Su vaiku galima susitarti, kokią išlaidų dalį jis ar ji padengs iš savo santaupų. Ko vaikus gali išmokyti šiuolaikiniai vaizdo žaidimai?
„Kišenpinigiai yra tinkamiausia priemonė finansiniam raštingumui lavinti, kadangi jie leidžia vaikui pažinti pinigų vertę ir valdyti savo išlaidas. Nustatydami jų dydį atsižvelkite į šeimos biudžetą. Pinigus galima duoti kartą per mėnesį arba padalyti į kelias mažesnes sumas ir duoti dažniau. Kiekis ir davimo dažnumas turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus – jaunesniems vaikams patartina pradėti nuo kelių dienų sumos“, – teigia ekspertė.
A. Mincienė priduria, kad jei vaikas išleidžia kišenpinigius anksčiau nei numatyta, papildomai jų duoti nereikėtų. Svarbu nuosekliai laikytis susitarimo dėl sumos ir davimo laiko. Lietuviai vaikams duoda daugiausia kišenpinigių iš visų Baltijos šalių
„Stebėkite, kaip vaikas leidžia savo pinigus. Jei mėnesiui skirtą sumą jis išleidžia per savaitę, pasikalbėkite, kaip geriau suplanuoti savo biudžetą ir vengti neapgalvotų pirkinių. Labai svarbu, kad vaikai nuo mažens suprastų: atsakingas pinigų valdymas yra būtina mūsų kasdienybės dalis“, – pabrėžia „Luminor“ banko ekspertė.
Reklama
