Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. Kodėl svarbu jį atpažinti, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Taupytojai yra žmonės, kurie nuosekliai kaupia lėšas, dažnai net ir neturėdami konkretaus tikslo. Jie vengia perteklinių išlaidų, tačiau kartu gali praleisti galimybę investuoti į gyvenimo kokybę.
„Šie žmonės dažnai kenčia ne nuo pinigų stygiaus, o nuo įtampos juos kaupdami. Jie neretai atsisako pomėgių ar net poilsio, nes atrodo, kad kiekvienas euras turi būti išsaugotas“, – komentuoja A. Mincienė.
Anot ekspertės, taupytojams vertėtų į santaupas žiūrėti kaip į priemonę įgyvendinti gyvenimo tikslus, o ne kaip į savaiminį tikslą. Svarbiausia išmokti taupant mėgautis ir gyvenimu.
Išlaidautojai linkę pinigus leisti impulsyviai, kitaip tariant, ne iš būtinybės, bet dėl emocinio poreikio. Šie žmonės mėgsta greitą pasitenkinimą, tačiau vėliau dažnai jaučia kaltę, kurią sprendžia dar daugiau išlaidaudami.
„Išlaidautojams būdingas nepastovus santykis su pinigais. Paprastai jie turi mažai santaupų arba jų visai neturi, dažnai gyvena nuo algos iki algos, nepriklausomai nuo pajamų dydžio“, – pastebi ekspertė.
Sprendimas išlaidautojams – aiškūs finansiniai tikslai ir biudžetas. Svarbu atpažinti, kokios situacijos skatina išlaidauti, ir pasiruošti joms iš anksto, tai yra, biudžete suplanuoti vietą spontaniškoms išlaidoms.
Uždarbiautojai siekia kuo didesnių pajamų, sąmoningai arba nesąmoningai tikėdami, kad tai yra laimės paslaptis. Tačiau šis siekis kartais nustelbia kitas gyvenimo sritis – santykius, sveikatą ar poilsį.
„Šie žmonės turi stiprų ambicijų variklį, tačiau ilgainiui gali perdegti. Galvodami tik apie tai, kaip uždirbti kuo daugiau, jie dažnai pamiršta, kad pinigai tėra tik priemonė, o ne galutinis finansinis tikslas“, – sako A. Mincienė. Ko Lietuvos gyventojai ieškojo „Google“ 2024 metais
Pasak ekspertės, uždarbiautojams verta ne tik skirti savo dėmesio kitoms gyvenimo sferoms, bet ir panaudoti pinigus būtent joms pagerinti, pavyzdžiui, paaukoti svarbiam tikslui arba, pagal galimybes, pasidovanoti atostogas sau ir savo šeimai.
Abejingieji dažniau renkasi prasmingas patirtis, o ne finansinę naudą. Jie moka gyventi kukliai ir prioritetą teikia ne pinigams, o laikui su šeima ar kelionėms.
„Tai žmonės, kurie labiau vertina patirtis bei santykius nei pinigus ir būna tvirtai įsitikinę, kad pinigai neturėtų daryti įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams. Jų požiūris atpalaiduojantis, tačiau kita vertus, jis gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, finansinę priklausomybę nuo partnerio arba nepasiruošimą ateičiai“, – teigia A. Mincienė. Atsiskaityti banko kortele ar grynaisiais?
Nors tokių žmonių stiprybė yra gebėjimas apsieiti su nedidelėmis išlaidomis, tačiau silpnybė – planavimo stoka. Dėl to abejingiesiems pinigus reikėtų vertinti ne kaip laisvę apribojantį veiksnį, o kaip įrankį įgyvendinti svarbius gyvenimo siekius.
Iš vienos pusės, šie žmonės gyvena pagal griežtą biudžetą, tačiau iš kitos – kartais ima spontaniškai išlaidauti. Didelius ir kartais neprotingus pirkinius jie gali matyti kaip „atlygį“ už drausmingą taupymą, o po to gali jaustis kalti ir iš naujo pasižadėti taupyti vėl. Išsilavinimas – investicija ar išlaidos?
„Tokia dinamika vargina tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Dėl to taupytojams-išlaidautojams, kaip ir daugeliui kitų tipų, reikėtų biudžetą planuoti taip, kad jame būtų vietos ir suplanuotiems malonumams. Tai padės ilgiau bei tvariau laikytis finansinės drausmės ir vėliau nepatirti kaltės“, – pažymi ekspertė.
Lošėjai mėgsta riziką, o pinigus vertina kaip bilietą į įspūdžius ir nuotykius. Anot A. Mincienės, tikėtina, kad tokie žmonės uždirba nemažai ir beveik viską išleidžia įvairiems malonumams, kurie dažnai yra neapgalvoti.
„Lošėjams svarbu suprasti, kokią riziką jie prisiima ir kokie yra ilgalaikiai padariniai. Net ir nuotykių ieškotojui reikalingas tvarus santykis su pinigais, kuris teiktų saugumą ir ramesnį ilgalaikį pasitenkinimą“, – teigia A. Mincienė.
Nerimautojai jaučiasi nesaugiai net ir esant objektyviai stabiliai finansinei situacijai. Jie nuolat domisi finansinėmis naujienomis, tačiau neretai tai jiems kelia daugiau streso nei naudos. Stresas dėl finansų gali sumažinti žmogaus IQ
„Šių žmonių baimės įprastai pagrįstos ne realia situacija, o emocine būsena, kuri, greičiausiai, kyla ne iš finansų, o iš kitų gyvenimo sričių. Sprendimas – ieškoti pusiausvyros tarp finansinių tikslų ir pasitikėjimo savimi. Kartais verta pasikonsultuoti ir su specialistu, kuris padės objektyviai įvertinti padėtį“, – komentuoja ekspertė.
Kaip teigia A. Mincienė, supratimas, kokiam finansiniam tipui priklausote, gali padėti geriau valdyti savo pinigus tiek kasdienėse situacijose, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Kai finansiniai sprendimai atitinka jūsų vertybes ir asmenybės bruožus, jie tampa ne prievole, o natūralia gyvenimo dalimi. Tai vienas svarbiausių žingsnių finansinės gerovės link. Kaip finansiškai pasiruošti šeimos pagausėjimui
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje
Ekspertė atsako: ką daryti pametus banko kortelę?
Kaip įsigyti nuosavą būstą: pirmieji žingsniai būsimiems pirkėjams?
Lietuvos gyventojai lieka ištikimi visureigiams: kas lemia jų populiarumą?
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Šeštadienį vasaros sostinė Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele – po atviru pajūrio dangumi jau aštuntą kartą vyks festivalis...
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...