Pirmoji alga – pirmasis finansinis egzaminas: kaip išvengti impulsyvių išlaidų?

Rudenį į mokyklas ir auditorijas grįžtantys moksleiviai bei studentai neretai atsineša ne tik vasaros įspūdžių, bet ir pirmosios darbo patirties bei savarankiškai uždirbtų pinigų. Pirmoji alga dažnai siejama su didesne laisve – atsiranda galimybė įsigyti seniai norėtą daiktą, daugiau keliauti ar dažniau pramogauti su draugais. Visgi, pasak „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės, būtent pirmasis uždarbis yra gera proga pradėti formuoti finansinius įpročius, kurie gali būti naudingi visą gyvenimą.

Reklama

„Pirmasis atlyginimas nėra tik finansinis įvykis – tai pirmoji galimybė pačiam priimti sprendimus dėl savo pinigų. Natūralu norėti save apdovanoti už įdėtą darbą, tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir nedidelė dalis atidėtų pajamų ilgainiui gali tapti vertingu įpročiu. Taupyti verta pradėti ne tada, kai uždirbama daug, o tada, kai atsiranda pirmosios pajamos“, – sako A. Mincienė.

Paprastas planas pirmam uždarbiui

Viena dažniausių klaidų, anot A. Mincienės, visą atlyginimą laikyti pinigais, kuriuos reikia kuo greičiau išleisti. Kur kas naudingiau dar gavus atlyginimą nuspręsti, kokia jo dalis bus skirta kasdienėms išlaidoms, o kokia – santaupoms. Net ir atidedant 10–20 proc. pajamų galima pamažu susiformuoti įprotį, kuris ateityje padės siekti didesnių finansinių tikslų.

„Taupyti tampa gerokai lengviau, kai pinigai atidedami iš karto, o ne mėnesio pabaigoje tikintis, kad kas nors liks. Taip pat verta turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, taupyti kelionei, vairavimo kursams, naujam kompiuteriui ar studijoms. Konkretus tikslas padeda atsispirti impulsyviems pirkiniams ir primena, kodėl verta dalį pinigų pasilikti ateičiai“, – pažymi „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė.

Svarbiausia – ne suma, o įprotis

A. Mincienė atkreipia dėmesį, kad pirmąsias pajamas gaunantiems jaunuoliams naudinga bent kurį laiką stebėti savo išlaidas. Dažnai tik peržiūrėjus, kur išleidžiami pinigai, paaiškėja, kiek jų kasdien „ištirpsta“ smulkiems spontaniškiems pirkiniams. Toks įprotis leidžia geriau suprasti savo finansinius įpročius ir lengviau priimti apgalvotus sprendimus.

Visgi svarbiausia nėra tai, kokią sumą pavyksta sukaupti per pirmąją vasarą. Daug didesnę reikšmę turi susiformuojantis įprotis reguliariai atsidėti dalį pajamų. Jaunystėje įgyti finansų valdymo įgūdžiai vėliau padeda lengviau planuoti didesnius tikslus – nuo pirmojo automobilio ar kelionės iki nuosavo būsto įsigijimo.

„Karjeros pradžia gali tapti ne tik pirmąja profesine patirtimi, bet ir pirmuoju žingsniu kuriant sveiką santykį su pinigais. Kuo anksčiau žmogus supranta planavimo ir taupymo vertę, tuo lengviau vėliau priimti svarbius finansinius sprendimus ir jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities“, – akcentuoja A. Mincienė.