Finansai
Refinansavimo pokyčiai išjudino būsto paskolų rinką – norinčių persiderėti daugiau nei imančių naujas paskolas
Nuo vasario įsigaliojus naujoms būsto paskolų refinansavimo taisyklėms, bankai jau spėjo pajusti pirmuosius vartotojų elgsenos pokyčius. „Urbo“ bankas pastebi, kad atskiromis savaitėmis refinansavimo sutarčių apimtys netgi viršija naujai sudaromų būsto paskolų sutarčių skaičių. Iki šių metų tokios tendencijos nebuvo fiksuojamos.
Reklama
„Akivaizdu, kad palengvintas būsto paskolų refinansavimo procesas išjudino rinką ir suaktyvino bankų tarpusavio konkurenciją. Nuo to labiausiai laimi klientai – kaip rodo praktika, pasinaudoję refinansavimo galimybėmis būsto kredito gavėjai per visą paskolos laikotarpį gali sutaupyti apie 6-8 tūkst. eurų“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Lietuvos banko duomenimis, vien vasario mėnesį Lietuvoje refinansuota beveik 3 kartus daugiau būsto paskolų nei sausį. Populiariausi mitai apie būsto paskolos refinansavimą
J. Ivaškos nuomone, suaktyvėjusį refinansavimą labiausiai lėmė du veiksniai: su refinansavimu susijusių išlaidų perkėlimas kredito suteikėjui ir pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjanti būsto paskolų marža.
Konkreti sutaupyta suma paskolą refinansuojantiems asmenims priklauso nuo daugybės veiksnių – kredito likučio sutarties persirašymo metu, jos trukmės, paskolos turėtojo pajamų dydžio ir t. t.
„Pavyzdžiui, turime 80 tūkst. eurų dydžio, 25-erių metų trukmės būsto paskolą, kuri grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, o jos metinės palūkanos siekia 4,2 proc. Jei, šią paskolą refinansuojant, palūkanos sumažinamos iki 3,7 proc., mėnesinė įmoka sumažėtų daugiau nei 22 eurais (apytiksliai nuo 431 iki 409 eurų), o per 25-erius metus pavyktų sutaupyti daugiau nei 6,5 tūkst. eurų“ – skaičiuoja J. Ivaška. Refinansavimo užklausos vasarį sudarė trečdalį visų būsto paskolų paraiškų
Lietuvos bankas skelbia, kad vasario mėnesį refinansuotų būsto paskolų vidutinė marža sudarė 1,4 proc. ir buvo mažesnė už vidutinę naujos būsto paskolos maržą. Refinansuodami turimas būsto paskolas, jų turėtojai vasario mėnesį vidutiniškai maržą susimažino 0,55 proc. punkto, o tai jiems leis per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupyti po 8 tūkst. eurų.
J. Ivaška pabrėžia, kad didžiausią naudą, refinansuodami savo turimas būsto paskolas, gali turėti tie, kurie sutartis sudarė tuomet, kai palūkanos buvo stipriai išaugusios. Pernai rudenį „Urbo“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. būsto paskolų gavėjų yra pasirašę kredito sutartis su 2-3 proc. dydžio palūkanų marža, o 11 proc. – su didesne nei 3 proc. palūkanų marža. Nuo vasario 1 d. įsigalioja supaprastintas būsto paskolų refinansavimas
„Pavyzdžiui, vien Euribor 6 mėnesių bazinės palūkanos nuo daugiau nei 4 proc. 2023 m. spalį šiuo metu yra sumažėję dvigubai – iki 2,1 proc. Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais maždaug trečdaliu mažėjo ir vidutinė Lietuvoje išduodamų būsto paskolų bankų marža: nuo 2,43 proc. 2022-aisiais iki 1,6 proc. šių metų pradžioje. Tad aukštų palūkanų laikotarpiu paimtų būsto paskolų savininkams šiuo metu yra itin palankus metas apsvarstyti refinansavimo galimybę“, – sako J. Ivaška. Atpigusios būsto paskolos pažadino NT rinką
Lietuvos banko skaičiavimais, iš viso per 2024–2025 m. dėl paskolų sąlygų su savo banku persitarė ar kitame banke paskolą refinansavo beveik 20 tūkst. vartotojų. Susimažinę būsto paskolų maržas, visi kartu jie potencialiai sutaupys daugiau nei 125 mln. eurų. Pasak centrinio banko, refinansavus absoliučiai visas mūsų šalyje išduotas būsto paskolas, bendrai būtų galima sutaupyti iki pusės milijardo eurų.
