Šis metodas gali išmokyti vaikus taupyti: ekspertai pataria pradėti dar iki mokyklos

Lietuvoje finansinio raštingumo ugdymas į mokomųjų dalykų programas dažniausiai įtraukiamas nuo vyresnių klasių, todėl tėvai ieško būdų, kaip anksčiau vaikus supažindinti su finansų valdymu. Pasak ekspertų, pirmuosius įgūdžius gali padėti ugdyti įvairios interaktyvios priemonės, pavyzdžiui, mobiliosios programėlės ar žaidimai, kurie mokymąsi paverčia įdomiu užsiėmimu. 

Reklama

„Finansinio raštingumo įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip mokėti skaityti ar skaičiuoti. Vaikui išmokus planuoti biudžetą, taupyti ir išmintingai leisti pinigus, yra didesnė tikimybė, kad užaugus jis gebės priimti finansiškai pagrįstus sprendimus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad žmonių finansiniai įpročiai formuojasi anksti, o supažindinti vaikus su jų pagrindais reikėtų ne vėliau nei 7 metų. Tam gali padėti išmanosios technologijos, kurios sujungia pramoginį turinį su edukacinėmis žiniomis“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas  Romas Čereška. 

Taupymas – kelionė į svajonės išsipildymą 

R. Čereškos teigimu, vaikai įprastai yra linkę į impulsyvius norus, todėl taupymas jiems atrodo kaip ilgas ir nuobodus procesas. Visgi, jį pavertus įdomiu nuotykiu, taupymas gali tapti gerokai malonesnis. Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?

Šiuo metu rinkoje, pavyzdžiui, „Apple Store“ ar „Google Play“ platformose, gausu programėlių, kurios leidžia vaikams nusistatyti konkrečius taupymo tikslus – naujam žaislui, dviračiui ar pramogai – ir vizualiai stebėti, kaip artėjama prie savo svajonės. Kitos siūlo galimybę fiksuoti gautus kišenpinigius, planuoti išlaidas ar primena apie reguliarų taupomos sumos pervedimą. 

Taip pat, anot eksperto, vaikai vis jaunesniame amžiuje turi asmenines banko korteles, tad taupymo programėles siūlo ir kai kurie bankai.  

„Skatindami vaikų finansinį raštingumą mobiliojoje banko programėlėje taip pat turime „Išmaniąją taupyklę“, kuri leidžia vaikams nuo septynerių metų taupyti automatiškai – atsiskaitant kortele, suma suapvalinama, o skirtumas pervedamas į sąskaitą. Tokiu būdu taupymas vyksta be papildomų pastangų“, – sako R. Čereška. 

Mažieji investuotojai: pirmieji žingsniai į stabilią finansinę ateitį 

Pajamų ir išlaidų valdymas, investavimas – temos, kuriomis svarbu edukuoti vaikus, tačiau net ir daugeliui suaugusiųjų jos nėra lengvai suprantamos. Visgi, daugėja žaidimų, kurie įtraukiančiai vaikus moko, kaip tikslingai planuoti biudžetą, racionaliai planuoti išlaidas ir įdarbinti pinigus. Ko vaikus gali išmokyti šiuolaikiniai vaizdo žaidimai?

Kaip pastebi R. Čereška, programėlių platformose yra galimybė atsisiųsti žaidimus, kurie imituoja ir situacijas versle. Žaidėjai, tapdami tam tikros veiklos „vadovais“ ar „verslininkais“, kuria, vysto bei valdo įvairius projektus ar įmones, pavyzdžiui, miestus, zoologijos sodus, ūkius, restoranus, atrakcionų parkus ir pan. Taip vaikai yra mokomi, kaip valdyti turimus išteklius, strategiškai planuoti veiklą ir užtikrinti sėkmingą projekto ar verslo veiklą. 

Taip pat mobiliųjų telefonų žaidimų gamintojai mažiesiems siūlo išbandyti ir investuotojo vaidmenį akcijų biržoje, suprasti, kaip keičiasi kainos ir nuo ko tai priklauso. Taupymas ir investavimas

„Žaidimai yra puikus būdas sujungti malonumą ir mokymąsi. Jų pagalba vaikai gauna finansinio raštingumo pagrindus, kuriuos vėliau gali pritaikyti praktiškai, pavyzdžiui, planuojant savo norimus pirkinius“, – teigia R. Čereška. 

Ekspertas tėvams, ieškantiems savo vaikams įdomių žaidimų, pataria programėlių platformose rinktis simuliacinių finansinių žaidimų skiltį pagal vaiko amžių. 

Kišenpinigiai: moko ir planuoti, ir valdyti 

Vaikams paaugus, aktualia tema tampa kišenpinigiai – kaip ir kokio dydžio juos skirti, kaip ugdyti atsakingą turimų finansų valdymą. Pasak R. Čereškos, skaitmeninės priemonės gali padėti ir čia: specialiose programėlėse vaikai mato savo turimus pinigus, gali planuoti išlaidas ar kaupti konkretiems tikslams.  Lietuviai dosniausi – kišenpinigių vaikams duoda daugiausiai Baltijos šalyse

Kai kuriose bankų siūlomose aplikacijose siūloma uždirbti kišenpinigius atlikus tam tikras užduotis. 

„Kai vaikas atlieka tėvų sugalvotą nesudėtingą namų ruošos darbą, pavyzdžiui, susitvarkius kambarį ar padėjus namuose, į jo sąskaitą automatiškai yra pervedamas „atlygis“ – nustatyta nedidelė pinigų suma iš tėvų sąskaitos. Atlygio sistema padeda išmokti, kad pinigai nėra savaime suprantamas dalykas ir juos reikia uždirbti“, – teigia  R. Čereška.  

Pasak eksperto, nuo mažens ugdomi finansinio raštingumo įgūdžiai jauniems žmonėms padeda ugdyti atsakomybės jausmą, savarankiškumą ir priimti finansiškai apgalvotus sprendimus. Šviesioji karantino pusė – pagerėję skaitmeninio raštingumo įgūdžiai