Stabili VVĮ finansinė grąža: valstybės biudžetas papildytas per 230 mln. eurų

Jau ketvirtus metus iš eilės valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinė grąža išlieka stabili. Už 2025 metus valstybės biudžetui paskirta 230,9 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų bei kitų VVĮ mokamų netipinių mokesčių. Beveik du trečdaliai VVĮ ne tik įgyvendino visus joms Vyriausybės nustatytus ilgalaikius finansinius tikslus, bet ir prisidėjo prie valstybės biudžeto papildymo.

Reklama

Iš viso valstybės biudžetą 230,9 mln. eurų šiemet papildė 25 VVĮ, skirdamos dividendus ir pelno įmokas bei kitus mokesčius. Finansinė grąža, lyginant su ankstesniais metais, yra praktiškai nepakitusi ir nuo 2022 metų stabiliai išlieka virš 230 mln. eurų.

Didžiausią indėlį į valstybės biudžetą už 2025 metų rezultatus užtikrino AB „Ignitis grupė“ (74,2 mln. eurų), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (25,6 mln. eurų), VĮ Valstybinių miškų urėdija (24,1 mln. eurų), AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (18,1 mln. eurų) ir VĮ Registrų centras (12,6 mln. eurų).

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, siektina, kad daugiau kaip 230 mln. eurų arba beveik 76 eurus kiekvienam Lietuvos gyventojui siekianti VVĮ finansinė grąža taptų pagrindu tolesniam šalies ekonomikos stiprinimui ir inovacinei pažangai.

„Visuomenės lūkesčiai VVĮ nuolat auga, todėl kiekvienas strateginis sprendimas turi būti orientuotas į ilgalaikę naudą valstybei ir jos žmonėms. Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, duomenimis grįsti sprendimai ir pažangi infrastruktūra tampa būtina sąlyga veiklos efektyvumui bei Lietuvos konkurencingumui stiprinti. Džiugu matyti, kad vis daugiau VVĮ kryptingai investuoja į inovacijų kūrimą ir diegimą, o jų sukaupta patirtis ir įgyvendinami sprendimai prisideda prie platesnės Lietuvos ekonomikos transformacijos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.

Stabilią VVĮ finansinę grąžą lydėjo ir 2025 metais išaugusios VVĮ portfelio pardavimo pajamos, kurios siekė 4,7 mlrd. eurų ir buvo 8,2 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrai visų VVĮ pardavimo pajamos pernai sudarė 5,6 proc. BVP.

Nepaisant augusių pajamų, bendrai visos VVĮ pernai uždirbo 439,8 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 18,8 proc. mažiau nei prieš metus.

Energetikos sektoriaus VVĮ rezultatai ir toliau išliko reikšmingiausi VVĮ portfelyje ir sudarė daugiau nei pusę – 51,5 proc. – viso agreguoto VVĮ sektoriaus grynojo pelno. Vis dėlto ženklus – 112,2 mln. eurų grynojo pelno smukimas AB „Ignitis grupėje“, kurį didžiąja dalimi nulėmė išaugusios elektros išteklių kainos, turėjo esminę įtaką bendram VVĮ portfelio rezultatui. Grynasis pelnas dėl išaugusių sąnaudų, brangstant rangovų paslaugoms, mažėjo ir miškininkystės sektorių atstovaujančioje VĮ Valstybinių miškų urėdijoje. Įmonė uždirbo 9,0 proc. mažiau nei ankstesniais metais, tačiau pasiektas 68,3 mln. eurų koreguotas pelnas yra reikšmingas bendrame VVĮ sektoriaus portfelyje. Tuo tarpu susisiekimo sektoriuje veikiančios VVĮ uždirbo 6,2 proc. didesnį grynąjį pelną – 93,1 mln. eurų. Čia didžiausią 46,5 proc. indėlį sudarė AB „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės pelnas, ataskaitiniais metais augęs 17 proc. Beveik penktadaliu didesnės valstybės dotacijos, skirtos AB „Lietuvos geležinkelių“ grupės veiklai subalansuoti dėl mažėjančių krovinių pervežimo srautų, gerino ne tik įmonės, bet atsispindėjo ir viso VVĮ susisiekimo sektoriaus finansiniuose rezultatuose. Kitų VVĮ įmonių sektoriaus metinis grynasis pelnas augo net 44,1 proc., tačiau bendras indėlis į agreguotą VVĮ portfelio rezultatą nesudarė nei 12 proc.

Laikinai Valdymo koordinavimo centrui (VKC) vadovaujančios Jurgitos Bagdonienės teigimu, net ir sudėtingesnėmis ekonominėmis aplinkybėmis, esant pajamų ir pelno svyravimams, VVĮ sektorius geba užtikrinti finansinį stabilumą ir kurti ilgalaikę vertę valstybei.

„Ne mažiau svarbu, kad kartu su finansine grąža būtų kuriamas pagrindas ateities augimui, ypač spartesniam pažangių technologinių sprendimų diegimui. Šiandien VVĮ jau matome konkrečius inovacijų pavyzdžius – nuo atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtros ir pažangių kelių priežiūros sprendimų iki modernių aviacijos saugumo technologijų ar miškininkystės sprendimų. Kartu matome ir erdvės tobulėti – stiprinti valdyseną, veiklos efektyvumą ir ambiciją siekti aukštesnių rezultatų, todėl nuoseklus dėmesys šioms sritims ir toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų“, – sako laikinoji VKC vadovė J. Bagdonienė.

Valstybė šiuo metu valdo 33 įmones, kuriose 2025 metų pabaigoje dirbo 26 777 darbuotojai – 288 darbuotojais daugiau nei prieš metus. Didžiausiais darbdaviais išliko AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB Lietuvos paštas, VĮ Valstybinių miškų urėdija ir AB „Kelių priežiūra“, kuriose dirbo daugiau kaip 65 proc. visų VVĮ darbuotojų.