Kaip atsirado populiari investavimo priemonė, naudojama daugiau nei milijono lietuvių?

Dinamiškoje finansinių investicijų srityje tik nedaugelis naujovių padarė tokį didelį ir ilgalaikį poveikį kaip privatūs pensijų fondai, skirti papildomam pensijos kaupimui. Šiandien daugelyje Vakarų šalių jie laikomi pensijų planavimo pagrindu, tačiau jų ištakos siekia laikus, kai išėjimas į pensiją nebuvo garantuotas, o finansinis saugumas buvo prabanga, kurią sau leisti galėjo tik nedaugelis. Kaip ir kada pirmą kartą privatūs pensijų fondai atvėrė galimybes oriai pensijai, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Reklama

Viena pirmųjų pensijų sistemų, skirta Karališkojo jūrų laivyno karininkams, buvo įsteigta dar 1670 m. Jungtinėje Karalystėje – nors tuo metu vidutinė gyvenimo trukmė buvo 48 metai. Įmokas mokėdavo tiek darbdavys, tiek karininkas, o sistema suteikė karininkams teisę į pensiją po tam tikro tarnavimo laiko. Inovacijų agentūra ir Nyderlandai pradeda bendradarbiavimą alternatyvių baltymų taikymo srityje

„Šis žingsnis buvo pirmasis šiuolaikinės pensijų sistemos link, nes karininkai patys prisidėjo prie kaupimo. Sekdamos šiuo pavyzdžiu, 1880-aisias kelios Jungtinės Karalystės profesinės sąjungos pradėjo siūlyti profesines pensijas savo senatvės sulaukusiems nariams. Tuomet reguliarios išmokos tapo didesnės ir užtikrino orų gyvenimą senatvėje. Tiesa, tokie pensijų fondai nebuvo steigiami nacionaliniu mastu ir neaprėpė visų darbuotojų“, – pasakoja L. Načajienė.

Nyderlandai – pavyzdys visam pasauliui

Pirmoji jau nacionalinė pensijų schema Europoje, paskatinusi reformuoti pensijų sistemas ir kitose šalyse, įsteigta prieš daugiau nei šimtmetį – 1911 m. Nyderlanduose. Į privalomą pensijų planą buvo įtraukti tuo metu geriausiai apmokamų profesijų atstovai – metalo, chemijos, naftos ir transporto pramonės darbuotojai. Žinoma, įmokas privalėjo mokėti ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kokiame amžiuje kokio tipo pensijų fondą rinktis?

„Panašiu keliu XX amžiaus trečiame dešimtmetyje nuėjo ir JAV – ten buvo pradėtos steigti didelės korporacijos, kurios, žinoma, norėjo pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus. Todėl daugelis ankstyvųjų pensijų schemų buvo remiamos didžiųjų įmonių, o senatvės išmokas gaudavo darbuotojai, kurie visą karjerą praleido su konkrečiu darbdaviu“, – sako L. Načajienė.

Po kelių dešimtmečių Nyderlandai žengė dar vieną svarbų žingsnį pensijų fondų kūrimo istorijoje, vėliau paskatinusį kitas Europos šalis pasekti šiuo pavyzdžiu. 1969 m. buvo įsteigtas pirmasis privačiai valdomas pensijų fondas. Jis užtikrino papildomą pensiją vyriausybės ir švietimo darbuotojams.

„Bėgant metams buvo atsižvelgiama į kintančias demografines ir ekonomines sąlygas, tad Nyderlandai itin sparčiai tobulino ir plėtojo savo pensijų sistemą. Ir dabar ši šalis garsėja dideliu darbuotojų įtraukimu bei yra laikoma viena geriausių pasaulio pensijų sistemų, į kurią lygiuojasi ir Lietuva. Nyderlandai puikus pavyzdys, kaip nuoseklus investavimas ateičiai gali užtikrinti stabilias gyventojų pajamas senatvėje“, – aiškina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Nuo 1950-ųjų tokie investiciniai įrankiai buvo pradėti kurti ir kitose valstybėse. Privačiais pensijų fondais darbdaviai ne tik siekė užtikrinti stabilias darbuotojų pajamas senatvėje bei papildyti „valstybinių“ pensijų teikiamas naudas, bet ir pritraukti daugiau specialistų konkurencingoje darbo rinkoje. Tarptautinių partnerysčių plėtrai bus skirta beveik pusę milijono eurų

Reklama

Pradžia šiuolaikinėms pensijų sistemoms

XX amžiaus antroje pusėje, pensijų fondai steigti vis daugiau šalių, o investavimą į juos praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Pasaulio bankas nurodė kaip vieną iš priemonių spręsti senėjančios visuomenės finansavimo problemą. Teigta, kad privatūs pensijų fondai žmonėms suteiks papildomų pasirinkimo galimybių, skatins asmeninį santaupų kaupimą ir ilgalaikes investicijas į ekonomiką.

„Autoritetingoms organizacijoms kalbant apie privačių pensijų fondų naudas ir galimybes, vis daugiau šalių pradėjo reformuoti pensijų sistemas ir steigti privačius pensijų fondus. Toks žingsnis žmonėms suteikė galimybę senatvei kaupti papildomai ir patiems pasirinkti jiems tinkamiausią variantą“, – sako ekspertė.

Tiesa, išpopuliarėjus pensijų fondams, kurį laiką kiekvienoje valstybėje skyrėsi jų reguliavimas. Todėl 2003 m. Europos Sąjunga priėmė profesinių pensijų kaupimo institucijų direktyvą, kuria užtikrinta, kad pensijų fondai veiktų nuosekliai ir skaidriai visose Sąjungos narių valstybėse. Kaip apsaugoti savo lėšas?

„ES priimta direktyva buvo svarbus žingsnis pensijų fondų reguliavime. Įstatymas padėjo ne tik sukurti bendrą taisyklių ir standartų rinkinį pensijų fondų veikimui bei priežiūrai, bet ir apsaugoti kaupiančiųjų interesus visoje ES teritorijoje“, – pasakoja L. Načajienė.

Anot ekspertės, per pastaruosius 100 metų privatūs pensijų fondai išties padarė nemažą įtaką visuomenės požiūriui į pensijų planavimą – šiandien vien į antros pakopos pensijų fondus investuoja daugiau nei 1,4 mln. lietuvių, rodo naujausi Lietuvos banko duomenys.

Savaitgalio vakarais balandžio mėnesį LRT kviečia žiūrėti istorines FIFA rungtynes