Inovacijų agentūra ir Nyderlandai pradeda bendradarbiavimą alternatyvių baltymų taikymo srityje

Kovo 13 d. Inovacijų agentūra pasirašė susitarimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding (MoU))su Nyderlandų asociacija „Cell Agriculture Europe“ dėl alternatyvių baltymų plėtros skatinimo Lietuvoje ir visoje Europoje. Juo siekiama perimti gerąją praktiką iš pasaulinių lyderių ir stiprinti inovacijas maisto sektoriuje.

Reklama

Naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės (PSO) rodo, kad 2030 metais pasaulio gyventojų skaičius gali išaugti iki 8,5 mlrd., o 2050 m. – iki 9,7 mlrd. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena 8 mlrd. žmonių. Išsipildžius PSO prognozėms, baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių) paklausa pasauliniu mastu gerokai padidės, o agromaisto sektorius susidurs su iššūkiais, kaip atliepti augantį poreikį ir tuo pačiu mažinti sektoriaus sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad alternatyvių baltymų pramonė sprendžia maisto gamybos poveikio klimatui problemas, atlieka svarbų vaidmenį didinant maisto sistemų atsparumą bei prisideda prie augančių gyventojų poreikių tenkinimo.

„Alternatyvių baltymų technologijos maisto pramonėje susilaukia daug dėmesio dėl mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, o tai ypač aktualu siekiant mažinti klimato kaitą ir švelninti jos padarinius. Mokslininkų teigimu, vienas kilogramas jautienos sukuria 60–70 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl turime būti pasiruošę ir turėti visus įrankius bei žinias spręsti šį iššūkį“, – teigia I. Valeškaitė.

Anot jos, alternatyvių baltymų sritis tapo dar aktualesnė prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ji gali prisidėti prie pasiruošimo potencialioms maisto krizėms ir užtikrinti šalies apsirūpinimą maistu.

Susitarimo memorandumą pasirašiusi Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė pažymi, kad Nyderlandai yra lyderiai alternatyvių baltymų srityje, todėl bendradarbiavimas su jais mums atveria daug naujų galimybių.

„Mes esame stiprūs ir pasiruošę ugdyti kompetencijas ir iš jų perimti gerąsias praktikas – Lietuvos biotechnologijų sektorius jau dabar vienas greičiausiai augančių Europoje. Dar viena mūsų stiprybė – gerai išvystytas žemės ūkio sektorius, kuris kasmet pagaminama daugiau nei 5 tonas grūdų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos alternatyvių baltymų produktų gamybai“, – sako R. Stragienė.

Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas ir įgytos kompetencijos ateityje prisidės prie alternatyvių baltymų pramonės plėtros Lietuvoje ir padės integruotis į tarptautines vertės grandines šioje srityje.