Tyrimas: 6 iš 10 tėvų reikalauja įrodymų, kad pasirinktos studijos jų vaikui padės gauti darbą

76 proc. karjeros konsultantų pastebi, kad per pastaruosius dvejus metus reikšmingai išaugo moksleivių ir studentų dėmesys studijų rezultatams ir pasirengimui karjerai. Dar ryškesnis tapo tėvų lūkestis – 63 proc. atvejų tėvai reikalauja įrodymų, kad pasirinkta studijų kryptis jų vaikui suteiks realias galimybes įsidarbinti. Tokius rezultatus parodė naujausia Tarptautinės aukštųjų mokyklų priėmimo konsultantų asociacijos narių apklausa, kurioje dalyvavo ir Lietuva.

Reklama

Išaugusio dėmesio būsimai karjerai priežastis – profesinį pasaulį keičiantis dirbtinis intelektas (DI), automatizacija ir nežinomybė, kokios profesijos bei gebėjimai bus reikalingi ateityje.

„Šeimos vis labiau nori, kad švietimas duotų matomą investicijų grąžą. Čia kyla įtampa, nes daug šeimų vis dar tapatina universiteto reputaciją ar reitingus su įsidarbinimo galimybėmis. Tačiau mokiniams svarbu išmokti vertinti universitetus remiantis tuo, ką jie ten iš tikrųjų patirs ir kaip tobulės, o ne vien įstaigos prekės ženklu“, – sako Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) karjeros konsultantė, Baltijos šalių karjeros konsultantų tinklo narė Natalie Smith.

Vietoj „Ką nori studijuoti?“ – „Ką nori sugebėti dirbti?“

Anot karjeros konsultantų, tradicinį klausimą „Ką nori studijuoti?“ keičia „Ką nori sugebėti dirbti ir koks švietimo kelias tau padės to pasiekti?“. Toks požiūrio pokytis labiau akcentuoja ryšį tarp universiteto studijų programų, įgūdžių ir karjeros.

Apklausa parodė, kad praktinė patirtis tampa itin vertinga karjeros valiuta. 41 proc. atvejų šeimos, rinkdamosis studijų vietas, labiausiai vertina galimybę studijuojant įgyti praktinės patirties: dalyvauti stažuotėse, bendradarbiavimo programose ir pan.

„Nenuostabu, kad karjeros konsultantai vis dažniau girdi šeimų klausimus: „Ar DI atims darbo vietas?“, „Kokios darbo vietos yra atsparios dirbtiniam intelektui?“, „Kuriose profesinėse srityse investicijų grąža yra didžiausia?“, „Kokie gebėjimai išliks vertingi?“, „Kaip universitetas padeda studentams ugdyti tuos gebėjimus?“, – vardija kasdien su moksleiviais Vilniuje dirbanti N. Smith.

Tačiau profesionalai neskatina jaunuolių rinktis tariamai „atsparių dirbtiniam intelektui“ profesijų. Vietoj to mokiniams svarbu ugdyti prisitaikymo gebėjimus, kritinį mąstymą, bendravimo įgūdžius, technologijų išmanymą, problemų sprendimo įgūdžius ir gebėjimą nuolat mokytis.

Lietuvos moksleiviai ieško studijų, susijusių su DI

Pasaulinės apklausos rezultatai, pasak N. Smith, atspindi ir tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Dirbdama su 8–12 klasių moksleiviais ir bendraudama su jų tėvais karjeros konsultantė pastebi išaugusį poreikį „teisingai“ pasirinkti profesinį kelią ir į jį vedančias studijas.

„Universitetas atlieka daug vaidmenų: jis paverčia jaunuolius suaugusiais, atsakingais žmonėmis, bet negarantuoja darbo ir saugumo. Todėl svarbu ne ieškoti studijų programos, kuri neva garantuotų saugią ateitį, o suprasti, ką jaunas žmogus nori ir gali veikti bei kokių gebėjimų jam tam reikės“, – sako N. Smith.

Pasak jos, Lietuvos moksleiviai yra itin susidomėję tuo, kaip veikia DI, ir nori išmokti kuo geriau išnaudoti jo galimybes. Dalis jų mano, kad puikiai išmanydami DI naudojimą užsitikrins gerą karjerą artimoje ir tolimoje ateityje.

Kai kurie moksleiviai rimtai svarsto užsienio universitetų siūlomas kryptis, tiesiogiai susijusias su DI. Jų akimis, tokios specialybės ateityje užtikrins didelę jų paslaugų paklausą ir atlyginimą.

Dar ryškesnis pokytis matomas tarp tradicines studijų kryptis besirenkančių jaunuolių.

„Tradiciškai maždaug trečdalis abiturientų kasmet renkasi verslo krypties studijas, apimančias verslą, vadybą, ekonomiką, finansus, marketingą ir panašias sritis. Dabar stebime akivaizdų pokytį: jaunuoliai ieško universitetų, kuriuose kartu su pagrindiniu – verslo krypties – dalyku galėtų pasirinkti ir DI studijas. Ir matome, kaip sparčiai universitetai prie tokio poreikio prisitaiko“, – pasakoja N. Smith.

Reguliariai pasauliniuose renginiuose dalyvaujanti specialistė pastebi, kad jauni žmonės skirtingose šalyse kelia panašų klausimą – ką veiksiu baigęs studijas ir ar turėsiu darbą.

„Dirbtinio intelekto atsiradimas kaip niekad sužadino vidinį troškimą – „aš noriu turėti darbą“. Tačiau į tai siūlyčiau žiūrėti ne kaip į priežastį bijoti ateities. Tai yra priežastis anksčiau pradėti domėtis savimi, savo gebėjimais, profesijų pasauliu ir tuo, kaip jis keičiasi“, – sako N. Smith.

Karjerai ruoštis reikia gerokai anksčiau nei dvyliktoje klasėje

Ne vien universitetai operatyviai adaptuoja savo studijų programas – pokyčiai būtini ir vidurinėse mokyklose.

„Pagrindinė užduotis – padėti vaikui suprasti, kokia veikla jį džiugina taip giliai, kad jam patiks užsiimti šia veikla dar daug metų. Svarbu sudominti moksleivius jų pačių ateitimi“, – teigia AISV karjeros konsultantė.

N. Smith pastebi, kad įtaigiausiai informaciją vaikai priima iš pirmų lūpų – klausydamiesi į mokyklą kviečiamų profesionalų, pasakojančių apie savo karjeros kelią.

Ankstyvas karjeros planavimas nereiškia, kad aštuntokas ar devintokas jau turi nuspręsti, kuo bus visą likusį gyvenimą. Priešingai – ankstyvas nuoseklus pasiruošimas suteikia mokiniams daugiau laisvės ir laiko be spaudimo tyrinėti ir pažinti save.

Todėl karjeros planavimas vertingiausias tada, kai jis turi struktūrą ir tęstinumą, yra tobulėjimo kelionė, o ne sprendimas, kurį mokiniai turi priimti baigdami vidurinę mokyklą. Mokiniai turėtų turėti nuolatines galimybes susieti akademines žinias su pasauliu už mokyklos ribų, suprasti jiems prieinamų galimybių įvairovę, išbandyti savanorystę, trumpus kursus, profesionalų darbo stebėjimą ir ugdyti savimonę bei įgūdžius.

„Moksleiviai, kurie gerai save pažįsta, visada išsiskiria iš kandidatų minios. Universitetų paraiškų vertintojai analizuoja ne tik pažymius, bet ir moksleivių užklasinę veiklą. Idealu, jeigu ši siejasi su pageidaujama studijų kryptimi – tai sustiprina kandidatūrą. Tokie moksleiviai yra autentiški ir turi savo balsą“, – atkreipia dėmesį tarptautiniame tyrime dalyvavusi AISV karjeros konsultantė N. Smith.