Vilniečių virtuvės atliekoms augintos musių lervos laikinai įsikūrė Gamtos tyrimų centre – domisi tarptautinė žiniasklaida

Musės šiuo metu gyvena sanatorijoje – taip apie mokslininkų priežiūroje esančias muses kalba bendrovės „Energesman” darbuotojai. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje augintos musių lervos po gaisro buvo perkeltos į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratoriją (CHEEL), kol bus atkurta gamyklos infrastruktūra. Džiaugiamasi, kad pavyko išsaugoti specialiai virtuvės atliekų apdorojimui iš Nyderlandų atvežtų naminių musių (lot.  Musca domestica) koloniją. 

Reklama

Vilniaus regione virtuvės atliekų tvarkymui įdiegta inovacija neseniai susilaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio – vienas didžiausių ir žinomiausių naujienų kanalų pasaulyje „BBC” publikavo straipsnį apie Lietuvos įmonės pritaikytą sprendimą auginti musių lervas, jas šeriant gyventojų virtuvės atliekomis. Straipsnį galite rasti čia.

Palankios sąlygos gyvenimui

„Muses ir jų lervas iškart po nelaimės perkėlėme į GTC CHEEL laboratoriją, kurioje jos sėkmingai adaptavosi ir gyvena. Jas prižiūri mokslininkai, kurie užtikrina palankias gyvenimo sąlygas mūsų vabzdžiams, kol vėl galėsime parsivežti juos į gamyklą. Šis laikas jiems suteikia galimybę muses stebėti ir tyrinėti”, – teigia Algirdas Blazgys, „Energesman” vadovas. 

Gamtos tyrimų centro CHEEL laboratorijoje šiuo metu gyvenančių musių kolonijos dauginimąsi stengiamasi pristabdyti, kad musių neprisiveistų per daug. Tam palaikoma vėsesnė aplinka, kurioje musių lėliukės, arba puparijai, vystosi lėčiau.

„Dauguma puparijų, dar vadinamų kokonais ar „pupomis”, yra laikomos žemesnėje nei įprasta temperatūroje, kad būtų pristabdytas jų vystymasis ir išsaugotas esamas individų kiekis – nesiekiame intensyvios reprodukcijos. Panašiai ir su suaugusiomis musėmis bei jų lervomis – palaikome žemesnę temperatūrą ir optimalias sąlygas stabiliai populiacijai palaikyti”, – pasakoja Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė, Gamtos tyrimų centro doktorantė ir viena iš mokslininkų, dirbančių su šia kolonija.

Laboratorijoje puparijai laikomi +6 °C, o suaugusios musės ir jų lervos +18 °C temperatūroje. Pasak mokslininkės, visos naujai užaugintos lervos, pasiekusios puparijų stadiją, perkeliamos į vėsesnes patalpas, kad prilėtintų jų augimą. 

Reklama

Kiekvienai rūšiai – atskiri „namai”

GTC CHEEL laboratorijoje kiekviena gyvūnų rūšis laikoma atskirai – tam, kad būtų užtikrintos būtent tai rūšiai reikalingos specifinės sąlygos, kurios vieniems organizmams yra būtinos, o kitiems gali būti žalingos. Vilniečių maisto atliekos virto eksperimentu – „Energesman“ maitina jomis musių lervas

Pasak G. Bumbulytės-Žukevičienės, iš atliekų rūšiavimo gamyklos atvežtos naminės musės ir jų lervos turi savo atskirą erdvę – patalpas, kuriose užtikrinamas joms reikalingas mikroklimatas.

Musės auginamos specialiuose narvuose, kuriuose įrengti maisto ir vandens šaltiniai, kiaušinėlių dėjimo substratas bei nustatyta optimali temperatūra, leidžianti palaikyti natūralų jų gyvavimo ciklą. Musių padėti kiaušinėliai reguliariai surenkami ir perkeliami į kitą etapą. Kai lervos pavirsta puparijais, jos arba grąžinamos į reprodukcijos ciklą, arba perkeliamos į vėsesnę aplinką saugojimui – taip palaikomas pastovus gyvavimo ratas.

„Iki šiol laboratorijoje muses ir jų lervas maitinome standartiniu subalansuotu pašaru, kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, tačiau jau ruošiamės naudoti ir maisto atliekas bei išbandysime specialius priedus, kurie pagerina mitybinę vertę”, – teigia G. Bumbulytė-Žukevičienė.

Inovacija rinkoje

„Energesman” šių metų vasarį visuomenei pristatė vieną inovatyviausių sprendimų Europoje gyventojų virtuvės atliekų apdorojimui musių lervomis. Taip buvo pradėtos tvarkyti Vilniaus apskrities gyventojų išmetamos maisto ir žaliosios atliekos oranžiniuose maišeliuose. Vilniečių virtuvės likučiais džiaugiasi musių lervos – „Energesman“ pristatė revoliucinį sprendimą

Specialiais išpakuotuvais sutrynus oranžinius maišelius su virtuvės atliekomis ir gautą masę sumaišius su vandeniu, ją išsluoksniavus nusodintuve, buvo ruošiama organinė masė, kuria buvo maitinamos musių lervos. 

Sudžiovintas musių lervas buvo planuojama tiekti biodegalų, pramoninių baltyminių produktų gamybai, kurie gali būti naudojami dažų, baldų, šviestuvų, klijų gamyboje. Musių lervų auginimo likučiai panaudojami kaip trąšos žemės ūkyje, o pačios lervos – taip pat tinka ir masalui žvejybai (dzikams). 

„Energesman” į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose. Kiek plastiko Vilniaus gyventojai išmeta kartu su mišriomis atliekomis ir kas su juo nutinka?

Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC” investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.

Sugrįš į gamyklą

„Virtuvės atliekų apdorojimui skirta įranga yra nenukentėjusi, tik aprūkusi. Šiuo metu remontuojame vieną iš stacionarių atliekų rūšiavimo linijų ir dirbame, kad atkurtume visą gamyklos veiklą, taip pat ir musių lervų auginimo procesą”, – teigia A. Blazgys. 

Planuojama, kad tai pavyks padaryti dar šiemet, kai bus atkurtas pilnas gamyklos veikimas.

Mokslininkų teigimu, musių kolonija bet kada pasirengusi grįžti į gamyklą – jų buvimas laboratorijoje yra laikinas. Jis leidžia mokslininkams tyrinėti šią musių rūšį bei užtikrinti populiacijos išlikimą. Iš atliekų atrinks milimetrines stiklo duženas

„Svarbiausia, kad musės išgyveno ir išlaikė savo potencialą”, – džiaugiasi G. Bumbulytė-Žukevičienė.

„Energesman” eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje vėl tvarkomos viso Vilniaus regiono mišrios ir maisto atliekos, šiuo metu dirbama su mobiliais įrenginiais ir rengiamasi gamyklos atstatymui.

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje buvo užgesintas balandžio 28 dieną. Vilniaus apygardos prokuratūra yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuri aiškinasi nelaimės kilimo priežastis, ar tai buvo padegimas, nes per kelias savaites kilo virtinė gaisrų atliekų gamyklose visoje Lietuvoje.

Per metus Vilniaus gamykloje išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų atliekų. Jos atvežamos iš 8 savivaldybių: Vilniaus miesto ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonų. Vištienos kepsneliai „Eurovizijos“ vakarui