Petras Masiulis: kuo telekomunikacijų ir technologijų sektoriuje įsimins 2023-ieji ir kokio lūžio sulauksime kitąmet?

Besibaigiančius 2023-iuosius tikrai galima pavadinti technologijų proveržio metais. Reikšmingų pokyčių pasiekta biotechnologijų, kvantinės kompiuterijos, medicinos srityse. Diegti naujovių nesustota ir telekomunikacijų sektoriuje, kuriame didžiausią pažangą lėmė 5G ryšio plėtra ir galimybės, teigia Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims. Jo teigimu, šie metai įsimins ir dėl kitų inovacijų, kurių bene ryškiausia – dirbtinio intelekto įsigalėjimas. Šie metai Vilniaus NT rinkai bus geresni nei 2023-ieji – „Realco“

Reklama

P. Masiulis aptaria, kokie įvykiai telekomunikacijų rinkai buvo reikšmingiausi besibaigiančiais 2023 metais ir ko galime laukti iš artėjančių 2024-ųjų.

Dirbtinio intelekto revoliucija. 2023 m. dirbtinis intelektas (DI) vystėsi neregėtu tempu, darydamas pažangą įvairiose industrijose. Vienas iš reikšmingų laimėjimų – DI ir mašininio mokymosi integravimas į mobiliojo ryšio tinklo priežiūrą, kur prognozuojamoji analizė padeda laiku pastebėti ir užkirsti kelią įvairiems gedimams.

Bendrai technologijų pasaulyje šiemet dirbtinis intelektas ypač pasistūmėjo savo pritaikomumo galimybėmis. Dabar tokius įrankius, kaip „ChatGPT“, savo reikmėms jau gali naudoti bet kuris žmogus. Automatizacija, pagrįsta dirbtiniu intelektu, taip pat populiarėja tokiose industrijose kaip gamyba ir logistika, o generatyvusis (kurti gebantis) DI pasiūlė būdų dirbti efektyviau ir kūrybiškiau. Lietuvoje trūksta prekių ženklo-chuligano

DI technologijos šiemet dar labiau prigijo ir klientų aptarnavimo, vidinių verslo procesų srityse. Pavyzdžiui, dirbtinį intelektą klientų aptarnavimui pasitelkia ir „Tele2“ – prie jau anksčiau klientus konsultavusių pokalbių robotų „Rūta“ ir „Pildyk Botas“ šiemet prisijungė į svarbiausius personalo klausimus atsakantis žmogiškųjų išteklių asistentas „Happy botas“. Kuriant naujus pažangius sprendimus, užtikrinama inovatyviausia klientų aptarnavimo patirtis ir duomenų saugumas.

5G plėtra ir dėmesys klientų patirčiai. Vienas svarbiausių 2023 m. telekomunikacijų sektoriaus pasiekimų Lietuvoje – komercinio 5G tinklo plėtra, kuri buvo pripažinta ir valstybei svarbiu projektu. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per metus 5G ryšio stočių skaičius išaugo net 13 kartų – tai išties įspūdinga pažanga. Visos šios sektoriaus žaidėjų pastangos nukreiptos į galutinę dar geresnę vartotojo patirtį.

Pernai oficialiai Lietuvoje startavusi naujos kartos technologija vartotojams žadėjo suteikti dar platesnes interneto ryšio galimybes. Jas išbandyti norintys klientai jau juda į 5G tinklą, bet didįjį lūžį greičiausiai pamatysime kiek vėliau. To priežastis labai paprasta – Lietuvoje turime kaip niekada gerai išplėtotą, efektyvų ir kokybišką 4G tinklą, kurio galimybės patenkina didžiąją dalį klientų poreikių. 4G tinklo modernizacija prisideda ir prie kokybiško 5G ryšio veikimo. Kaip 2022-ieji sudrebino telekomunikacijų rinką ir ko laukti kitąmet?

Šiemet tapome istorinio Lietuvos įvykio liudininkais. 5G greičio rekordas, pasiektas „Tele2” tinkle, buvo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą – siekė net 4,45 Gbps. Klientų patirtį pagerino ir dar viena naujovė – „VoLTE“ paslaugą papildė nauja „VoWiFi“ paslauga, suteikianti galimybę skambučius vykdyti belaidžiu ryšiu tose vietovėse, kur įprastas ryšio signalas silpnesnis.

Kibernetinis saugumas. Pastaraisiais metais kibernetinio saugumo grėsmių smarkiai išaugo, o kibernetiniai nusikaltėliai ieško vis naujų metodų, kaip pažeisti net pažangiausių sistemų saugumą.

Versle šiemet pastebima ryški tendencija – didžiosios įmonės ypač daug investavo į kibernetinį saugumą tiek samdydamos specialistus, tiek darbuotojų apmokymui ar pažangių vartotojus apsaugančių sprendimų diegimui. Tokį pokytį paskatino ir besikeičiantys teisiniai duomenų saugumo reguliavimai, ir noras suteikti kuo geresnę patirtį klientams.

Šiemet „Tele2“ tinkle pradėjo veikti interneto apsaugos paslauga, kuri jau padėjo mūsų klientams apsisaugoti nuo daugiau kaip 170 milijonų kibernetinių grėsmių. Taip pat pristatyta ir iš kelių dalių sudaryta atskira verslui skirta apsaugos paslauga – tai puikus sprendimas įmonėms, dar neturinčioms IT skyriaus. Įvairovė įmonėje naudinga abiem pusėms – ir verslui, ir darbuotojams

Ko laukti 2024-aisiais?

Jau kelerius metus iš eilės pasaulis ir visuomenė susiduria su įvairiais iššūkiais: pandemija, karais, ekonomikos lėtėjimu, energetine ir klimato krize. Dėl to išmokome prisitaikyti – planuoti trumpesniais periodais, susigyvenome su neapibrėžtumo jausmu.

Tam, kad per 2023-uosius pasiekta pažanga nesustotų ir 2024-aisiais, visų šių įvykių fone įmonėms bus kaip niekada svarbu pasirūpinti darbuotojais, užtikrinti jiems stabilumą, lankstumą, siekti emocinei sveikatai palankios vidinės kultūros. Tos organizacijos, kurios turės stiprias ir lojalias komandas, bus pasiruošusios bet kokiems iššūkiams ir galės toliau diegti inovacijas, siekti technologinio progreso.

Tikėtina, kad nepaisant visų iššūkių artėjančiais metais nei verslo, nei mokslo pažanga nesustos, o telekomunikacijų sektoriuje vis dar didžiausią pažangą lems greitojo 5G pritaikomumo didinimas įvairiose srityse – nuo daiktų interneto ir išmanių sprendimų miestuose, iki medicinos ir gamybos automatizacijos. Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI

Generatyvusis dirbtinis intelektas, ypač susijęs su kalbos apdorojimu ir mašininiu mokymusi, tikėtina, atneš realiai apčiuopiamos naudos, taip pat ir telekomunikacijų srityje. Kuriant DI modelius, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, suprasti šnekamąją kalbą ir priimti sprendimus, atveriamas kelias pažangesniems ir interaktyvesniems sprendimams ryšio tinklo modernizacijoje bei gedimų prevencijoje.

Vis daugiau dėmesio bus skiriama tvarumo temai. Vykstantys klimato pokyčiai skatina ieškoti būdų, kaip visi galime prisidėti prie gamtos resursų išsaugojimo, įmonių veiklą organizuodami dar efektyviau bei tvariau. Daugybė telekomunikacijų bendrovių, tarp jų ir „Tele2“, šiemet jau užsibrėžė įgyvendinti tikslą – iki 2030 metų išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažinti perpus, o iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Šios pastangos atsispindės ir tolesnėje ryšio tinklo plėtroje, ir visuomenės edukacijoje, ir su aplinkosauga nesusijusiose srityse.