Finansai
Vilniaus centre vieno kambario butas kainuoja 7–12 metų vidutinių pajamų – palygino šešis miestus
Palygintos būsto kainos šešiuose Lietuvos miestuose. Vilniaus centre naujas vieno kambario butas gali kainuoti 7–12 metų vidutinių neto pajamų.
Naujos statybos vieno kambario buto Vilniaus centre ar Senamiestyje kaina gali prilygti maždaug 7–12 metų vidutinėms neto vieno gyventojo pajamoms, rodo šešių Lietuvos miestų būsto kainų ir pajamų palyginimas.
Reklama
„Citadele“ banko atliktoje analizėje naudotos 2026 metų rugpjūčio „Ober-Haus“ būsto kainos ir Valstybės duomenų agentūros 2026 metų antrojo ketvirčio gyventojų pajamų duomenys.
Skaičiavimas nėra būsto paskolos įperkamumo vertinimas konkrečiam žmogui – faktinė galimybė skolintis priklauso nuo šeimos pajamų, finansinių įsipareigojimų, pradinio įnašo, palūkanų ir kitų aplinkybių. Tačiau kainos ir metinių pajamų santykis leidžia palyginti skirtingų miestų būsto rinkas.
Vilniuje kainų skirtumas tarp centro ir rajonų – labai didelis
Analizėje vertintas apie 30 kvadratinių metrų vieno kambario butas.
Naujos statybos tokio dydžio būstas Vilniaus centre ir Senamiestyje, priklausomai nuo konkrečios vietos ir projekto, gali kainuoti apie 150–255 tūkst. eurų. Tai prilygsta maždaug 7–12 metų vidutinėms neto pajamoms.
Gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose naujos statybos vieno kambario buto kainų intervalas gerokai mažesnis – apie 87–114 tūkst. eurų, arba maždaug 4–5 metų vidutinės pajamos.
Senos statybos vieno kambario butą kai kuriose Vilniaus vietose galima rasti nuo maždaug 58,5 tūkst. eurų. Tokia suma analizėje prilyginama maždaug trejų metų vidutinėms neto pajamoms.
Kaune ir Klaipėdoje – mažiau nei Vilniuje, bet vis tiek kelių metų pajamos
Kauno centre naujos statybos apie 30 kv. m vieno kambario butas vertintas maždaug 105–132 tūkst. eurų.
Klaipėdoje analogiško naujo būsto kainų intervalas siekia apie 96–126 tūkst. eurų. Pagal miestų pajamų lygį tai sudaro maždaug 5–7 metų vidutines neto pajamas.
Šiauliuose ir Panevėžyje naujos statybos vieno kambario buto kainos analizuotuose segmentuose buvo maždaug 69–87 tūkst. eurų. Tai atitinka maždaug 4–5 metų vidutines neto pajamas.
Druskininkuose tokio būsto kainos siekė apie 80–96 tūkst. eurų.
Šie skirtumai rodo, kad mažesnė absoliuti būsto kaina ne visada reiškia proporcingai didesnį įperkamumą – svarbus ir vietos gyventojų pajamų lygis.
Pradinis įnašas pirmam būstui daliai pirkėjų sumažėjo
Nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, pagal kuriuos tam tikras sąlygas atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas gali siekti 10 proc. būsto vertės. Anksčiau bendras minimalus reikalavimas dažniausiai buvo 15 proc.
Mažesnis pradinis įnašas gali sutrumpinti laiką, reikalingą sukaupti pradinei sumai, tačiau kartu jis reiškia didesnę paskolos dalį ir potencialiai didesnes bendras palūkanų išlaidas.
„Citadele“ skaičiavimu, jeigu žmogus kas mėnesį atidėtų 10 proc. savo pajamų ir siektų sukaupti 10 proc. pradinį įnašą naujos statybos vieno kambario butui Vilniaus centre, tam teoriškai galėtų prireikti maždaug 7–12 metų. Gyvenamuosiuose rajonuose – apie 4–5 metų.
Tai teorinis palyginimas, ne individuali finansinė rekomendacija – realus taupymo laikas priklauso nuo žmogaus pajamų, išlaidų ir būsto kainos pokyčių.
Trijų kambarių būstas reikalauja dar didesnių pajamų
Analizėje taip pat vertinti naujos statybos trijų kambarių būstai gyvenamuosiuose rajonuose.
Vilniuje tokio būsto kainos siekė apie 166–218 tūkst. eurų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 150–198 tūkst. eurų, o Šiauliuose ir Panevėžyje – apie 120–143 tūkst. eurų.
Daugelyje miestų tai prilygsta maždaug 7–10 metų vidutinėms vieno gyventojo neto pajamoms.
Būsto kainų spaudimas išlieka aktualus ir platesniame rinkos kontekste. Lietuvos bankas 2026 metų Finansinio stabilumo apžvalgoje nurodė, kad metų pradžioje būsto paklausa išliko stipri, o metinis kainų augimas siekė maždaug 12–15 proc.
Todėl būsto įperkamumas priklausys ne tik nuo atlyginimų augimo, bet ir nuo to, kaip keisis nekilnojamojo turto kainos, palūkanos ir skolinimo sąlygos.
Šaltiniai
Reklama
