Graikija įvedė 10 % mokestį kriptovaliutų pelnui: ar tai signalas visai Europai?

Graikijos parlamentas lapkričio 5 dieną patvirtino įstatymą, kuriuo kriptovaliutų kapitalo prieaugiui nustatomas 10 proc. mokestis. Per metus iki 500 eurų siekiantis prieaugis nuo šio mokesčio atleidžiamas. Tai pirmoji išsami šalies kriptoturto pelno apmokestinimo sistema, praneša „Reuters“. Sprendimas aktualus ne tik Graikijos investuotojams, nes atskleidžia, kaip Europos valstybės skirtingai tvarko sparčiai besikeičiančią turto klasę.

Ką nusprendė Graikijos parlamentas?

Patvirtintoje sistemoje numatytas 10 proc. tarifas kriptovaliutų kapitalo prieaugiui. Pagal pranešimą, iki 500 eurų metinis prieaugis neapmokestinamas šiuo mokesčiu. Svarbu tiksliai skirti prieaugį nuo įplaukų: tai nėra bendras 10 proc. mokestis nuo kiekvieno kriptovaliutos pardavimo vertės ar nuo visų piniginės lėšų. Konkrečios pelno apskaičiavimo ir deklaravimo techninės detalės dar gali būti aiškinamos įgyvendinamuosiuose dokumentuose. „Reuters“ kalbintas finansų ministerijos pareigūnas nurodė, kad papildomos skaidrumo ir tikrinimo taisyklės bus paskelbtos artimiausiomis savaitėmis. Kol jų nėra, nereikėtų spėlioti apie kiekvieną specifinį atvejį.

Kodėl Europos Sąjungoje nėra vieno tarifo?

ES kriptoturto rinkų reglamentas MiCA reguliuoja dalį kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos, bet nesuvienodina visų fizinių asmenų pajamų mokesčių. Valstybės narės priima savus mokesčių sprendimus ir taiko skirtingas apskaitos bei deklaravimo tvarkas. „Reuters“ nurodo, kad tarp aptariamų Europos valstybių tarifai gali svyruoti nuo 8 iki 30 procentų, paprastai apmokestinamas kapitalo prieaugis. Tačiau vien tarifų palyginimo nepakanka: svarbu, ar taikomos lengvatos, kaip apskaičiuojamas įsigijimo savikainos pagrindas ir kokie sandoriai laikomi realizavimu. Todėl skirtingų šalių režimų negalima lyginti tik pagal antraštinį procentą.

Ką verta žinoti Lietuvos investuotojui?

Graikijos įstatymas automatiškai nekeičia Lietuvos mokesčių taisyklių. Lietuvoje mokesčių prievolės vertinamos pagal Lietuvos teisę, mokesčių rezidavimo statusą ir konkrečių sandorių aplinkybes. Net jei asmuo naudojasi Graikijoje veikiančia platforma, tai savaime nereiškia, kad jam bus taikomas Graikijos gyventojams numatytas tarifas. Investuotojui vertėtų saugoti operacijų istoriją, pirkimo bei pardavimo įrodymus, komisinius ir pervedimų duomenis. Tokia apskaita padeda ne tik deklaruojant pajamas, bet ir aiškinantis lėšų kilmę bei ginčijant galimas klaidas biržoje. Prieš pasirenkant investicijų struktūrą reikalingas individualus mokestinis vertinimas.

Ko nežino net pati valstybė?

Graikijos finansų ministerijos atstovas negalėjo patikimai prognozuoti naujojo mokesčio pajamų, nes didelė dalis investuotojų naudojasi užsienio platformomis, o vietinės rinkos apimties tiksliai nustatyti sudėtinga. Tai atskleidžia esminę problemą: kriptoturto transakcijos iš prigimties yra tarpvalstybinės, tačiau mokesčių administravimas dažnai lieka nacionalinis. Kai aiškėja taisyklės, galima tikėtis daugiau dėmesio ataskaitoms, sandorių identifikavimui ir pajamų pagrindimui. Visgi ši prielaida nereiškia, kad artimiausiu metu būtinai bus pakeisti visų ES šalių tarifai.

Ką stebėti toliau?

Investuotojams aktualiausi bus Graikijos įgyvendinimo paaiškinimai ir kitų valstybių požiūris į kriptoturto apmokestinimą. Reikia atskirti mokesčių sistemos aiškumą nuo investicijos patrauklumo: mažesnis tarifas nesumažina kriptovaliutų kainų nepastovumo, biržų veiklos ar sukčiavimo rizikos. Europos kriptoturto rinkoje vienas svarbiausių klausimų lieka skaidrumas – kad investuotojai suprastų, kokios jų pareigos ir kokio dydžio pelnas iš tikrųjų lieka po sąnaudų bei mokesčių.

Kaip praktiškai apskaičiuojamas investavimo rezultatas?

Prieš vertinant mokesčio dydį investuotojui verta atskirti portfelio vertės pokytį nuo realizuoto rezultato. Kriptovaliutos kaina gali per mėnesį stipriai pakilti, tačiau vien ekrane matomas pelnas nebūtinai reiškia tą patį, ką pajamos po sandorio. Tikslus mokestinis vertinimas priklauso nuo konkrečios valstybės nuostatų, todėl nereikėtų automatiškai taikyti akcijoms, kriptoturtui ar kitam finansiniam turtui vienodų taisyklių. Komisiniai, valiutų kursai, praradimai ir sandorių istorijos kokybė gali turėti reikšmės apskaičiuojant galutinį rezultatą. Investuojant keliuose užsienio tarpininkuose ypač svarbu turėti vieną nuoseklią apskaitą ir išsaugotus dokumentus.

Kodėl mokesčių aiškumas svarbus startuoliams?

Kriptoturto įmonės vertina ne tik tiesioginį pelno mokestį, bet ir klientų pasitikėjimą, teisinę riziką bei galimybę naudotis tradicinėmis finansinėmis paslaugomis. Aiškesnė teisinė aplinka gali padėti kurti teisėtus produktus, bet griežtesnės ataskaitų teikimo taisyklės gali didinti administracinę naštą. Tai verčia verslą investuoti į apskaitos ir klientų pažinimo sistemas. Tokios sistemos savo ruožtu sukuria galimybių programinės įrangos kūrėjams: automatinis duomenų importas, operacijų suderinimas, mokesčių ataskaitų formavimas ir rizikų stebėsena yra praktiškai sprendžiamos užduotys. Tačiau kiekviena sistema privalo atsižvelgti į konkrečių šalių teisės aktus.

Šaltiniai: reuters.com; ekathimerini.com.