Paskelbta
4 savaitės prieš-
By
Raminta V.
Būsto paskola daugeliui gyventojų yra vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Vis dėlto ne kiekviena paraiška sulaukia teigiamo banko sprendimo. „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė pabrėžia, kad dažniausiai tam įtakos turi ne viena konkreti priežastis, o visuma aplinkybių, susijusių su žmogaus finansine situacija, kredito istorija ar įsigyjamu nekilnojamuoju turtu.
„Gyventojai kartais mano, kad banko sprendimą lemia vien pajamų dydis, tačiau praktikoje vertinamas visas finansinis paveikslas. Svarbu ne tik kiek žmogus uždirba, bet ir kaip valdo savo finansus, ar laiku vykdo įsipareigojimus, kokią dalį pajamų jau skiria kitoms paskoloms bei ar yra sukaupęs pakankamą finansinį rezervą. Kuo šis paveikslas aiškesnis, tuo didesnė tikimybė gauti teigiamą sprendimą“, – sako L. Žukovė.
Vienas svarbiausių kriterijų vertinant būsto paskolos paraišką – kliento galimybės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus.
„Bankas vertina ne tik pajamų dydį, bet ir jų stabilumą. Jeigu pajamos yra nereguliarios, neseniai pasikeitė darbovietė, žmogus dar nebaigė bandomojo laikotarpio arba didžiąją pajamų dalį sudaro nepastovūs priedai, individualios veiklos ar autoriniai atlyginimai, bankas gali atsargiau vertinti kliento galimybes grąžinti paskolą“, – pažymi L. Žukovė.
Net ir pakankamai uždirbantis žmogus gali sulaukti neigiamo sprendimo, jei jau turi daug kitų finansinių įsipareigojimų.
„Vartojimo paskolos, lizingai, kredito kortelių limitai ar kiti įsipareigojimai mažina galimybę prisiimti papildomą finansinę naštą. Bankas vertina bendrą mėnesinių įmokų santykį su gaunamomis pajamomis ir įsitikina, kad klientui liks pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms bei nenumatytiems atvejams“, – akcentuoja ekspertė.
Ji priduria, kad planuojant kreiptis dėl būsto paskolos, verta iš anksto peržiūrėti turimus įsipareigojimus ir, jei įmanoma, dalį jų sumažinti ar visiškai padengti.
L. Žukovė atkreipia dėmesį, kad bankas vertina ne tik dabartinę, bet ir ankstesnę finansinę drausmę. Pavėluotos paskolų ar kitų įsipareigojimų įmokos, neapmokėtos skolos ar dažni vėlavimai gali turėti neigiamos įtakos sprendimui.
„Net jei finansinė situacija šiuo metu yra gera, kredito istorija parodo, kaip žmogus vykdė įsipareigojimus praeityje. Todėl verta pasirūpinti, kad visi mokėjimai būtų atliekami laiku, o pastebėjus netikslumų kredito istorijoje – juos išspręsti dar prieš kreipiantis į banką“, – sako ekspertė.
Dar viena dažna priežastis, dėl kurios būsto paskolos paraiška gali būti atmesta arba ją tenka atidėti – nepakankamas pradinis įnašas. Lietuvoje daugeliu atvejų jis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. perkamo būsto vertės, o likusią sumą gali finansuoti bankas.
„Pradinis įnašas nėra tik formalus reikalavimas. Jis parodo, kad žmogus geba nuosekliai kaupti santaupas ir yra finansiškai pasirengęs prisiimti ilgalaikį įsipareigojimą. Todėl prieš pradedant ieškoti būsto verta ne tik įsitikinti, kad sukaupta bent minimali reikiama suma, bet ir įsivertinti, ar liks finansinis rezervas nenumatytoms išlaidoms. Tai padeda išvengti situacijų, kai įsigijus būstą tenka skolintis papildomai“, – akcentuoja L. Žukovė.
Priimdamas sprendimą dėl būsto paskolos bankas vertina ne tik kliento finansinę situaciją, bet ir patį nekilnojamąjį turtą. Kadangi įsigyjamas būstas tampa paskolos užtikrinimo priemone, svarbu įsitikinti, jog jo teisinė būklė yra aiški, rinkos vertė – pagrįsta, o pats turtas atitinka finansavimo reikalavimus.
„Pirkėjai dažnai mano, kad jei jie atitinka visus banko keliamus reikalavimus, paskolos suteikimas priklauso tik nuo jų pajamų ar kredito istorijos. Papildomų klausimų dažniausiai kyla tais atvejais, kai perkamas nebaigtos statybos objektas, savavališkai rekonstruotas ar teisiškai nesutvarkytas turtas, labai prastos techninės būklės pastatas arba objektas, kurio likvidumas rinkoje yra ribotas. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų dokumentų, o kai kada bankas gali nuspręsti tokio turto nefinansuoti“, – pažymi „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė.
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gyvenate kartu nesusituokę? Ką svarbu žinoti prieš imant bendrą būsto paskolą
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Vilniaus centre vieno kambario butas kainuoja 7–12 metų vidutinių pajamų – palygino šešis miestus
Rūta Ežerskienė. Kiek reikia uždirbti, kad įpirktum butą? Palyginome šešis miestus ir jų rajonus: nuo vieno kambario buto iki šeimos būsto



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...