Kaip iš šiaudų gaminami kosmetikos ingredientai: Indijos „altM“ kuria naują žemės ūkio atliekų verslą

Indijoje veikianti „altM“ siūlo pažvelgti į žemės ūkio atliekas ne kaip į šiukšles, o kaip į cheminių ingredientų žaliavą. Ryžių šiaudai ir cukranendrių išspaudos gali tapti medžiagomis kosmetikai, tekstilei ar pakavimo pramonei. Verslo esmė – ne atliekų surinkimas pats savaime, o gebėjimas iš jų pagaminti stabilios kokybės produktus, už kuriuos moka pramoniniai klientai.

Kaip šiaudai virsta specializuotais ingredientais

„altM“ kuria technologiją „altMorph“, skirtą lignoceliuliozės turinčiai biomasei suskaidyti į naudingus komponentus. Augalinės kilmės atliekose yra celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino. Juos galima toliau apdoroti ir paversti skirtingais ingredientais. Toks metodas įdomus todėl, kad viena žaliava gali turėti kelias realizavimo kryptis: įmonė nebūtinai turi priklausyti nuo vieno galutinio produkto pirkėjų.

Pirmieji komercializuojami produktai apima iš lignino gaunamą ingredientą, stiprinantį apsaugos nuo saulės priemonių savybes, celiuliozės pagrindo tirštiklį ir biologinės kilmės ferulo rūgštį kosmetikos formulėms. Tai ne tiesiog presuoti šiaudai, o chemijos pramonės žaliavos, kurioms būtina laboratorinė kokybės kontrolė. Bendrovė pabrėžia, kad jos tikslas – pasiūlyti gamintojams veiksmingumu, kaina ir pastovumu konkurencingą alternatyvą įprastoms medžiagoms.

Kas perka augalinės kilmės pramoninius ingredientus?

Tikėtini klientai – kosmetikos, asmeninės priežiūros ir kitų pramonės šakų gamintojai, kuriems reikia specifinių ingredientų. Tai B2B, o ne tiesioginė mažmeninė prekyba. Pajamų mechanizmas remiasi ingredientų tiekimu klientams, kurie juos įtraukia į savo produktų sudėtį. Kartu klientas turi patikrinti cheminės medžiagos charakteristikas, saugą ir tiekimo patikimumą; vien ekologiškos kilmės argumentas gamyklai nėra pakankamas.

Bendrovė dar nėra paskelbusi išsamių pajamų, vienos tonos savikainos ar pelno maržų. Todėl negalime tvirtinti, kad modelis jau pelningas. Specializuotoje chemijoje svarbios net mažos priemaišos, žaliavos drėgnis, stabilumas, partijų vienodumas ir sutartys su ilgalaikiais pirkėjais. Būtent šie veiksniai dažnai lemia, ar laboratorinė idėja tampa pramoniniu verslu.

10,3 mln. dolerių finansavimas pilotinei gamybai

Lapkričio 5 d. „altM“ paskelbė pritraukusi 10,3 mln. JAV dolerių A serijos finansavimo etape. Įmonė įkurta dar 2022 m. ir jau anksčiau kūrė technologiją bei bandomąją gamybą. Vadinasi, naujiena yra finansavimas perėjimui prie didesnių gamybos apimčių, o ne šiaudų perdirbimo idėjos pirmasis pristatymas.

Pasak bendrovės, tyrimų ir bandomosios gamybos centre šešios molekulės pasiekė demonstracinį lygį, iš jų trys pasirinktos pilotinei gamybai. „Inc42“ nurodo planus iki 2028 m. kurti 1 000 tonų metinio pajėgumo gamyklą. Tai ateities tikslas, o ne jau pasiekta gamybos apimtis. Finansavimas padės plėsti įrenginius, mokslinius tyrimus ir klientų kvalifikavimo procesus. Bendrovės įkūrėjai Apoorv Garg ir Yugal Raj Jain anksčiau dirbo „Tesla“ gamybos projektuose.

Ar tokia gamyba galėtų atsirasti Lietuvoje?

Lietuvos ūkininkai taip pat turi grūdinių kultūrų šiaudų ir kitų augalinių likučių, bet galimybė perdirbti juos į chemikalus priklausytų nuo žaliavos surinkimo spindulio, transportavimo, džiovinimo, energijos ir technologinių leidimų. Reikėtų įvertinti, kiek biomasės iš tiesų galima nukreipti į gamybą nepabloginant dirvožemio būklės ir nepažeidžiant kitų jos panaudojimo poreikių.

Praktinis pirmasis žingsnis būtų ne iš karto statyti gamyklą, o surinkti galimų klientų ingredientų specifikacijas, įvertinti žaliavos savikainą ir atlikti pilotinius bandymus. Tokiame versle pardavimo sutartys gali būti svarbesnės už garsų investuotoją. Lietuvai tai įdomus pavyzdys, kaip žemės ūkis, chemija ir eksporto pramonė galėtų kurti aukštesnę pridėtinę vertę.

Šaltiniai: „altM“; Business Standard.