Prekybos centras kaip miesto paslaugų erdvė: Tailando „CP AXTRA“ plės modelį 78 projektuose

Tailando prekybos grupė „CP AXTRA“ lapkričio 3 d. pristatė atnaujintą „Happy & Healthy Mall“ plėtros planą. Iki 2028 metų bendrovė numato 78 projektus 37 provincijose ir daugiau kaip 255 tūkst. kvadratinių metrų papildomo nuomojamo ploto. Pati koncepcija pristatyta anksčiau – rugsėjį jau buvo kalbama apie 60 projektų. Naujasis įvykis yra išplėstas 78 projektų planas ir konkretesni veiklos rezultatų pavyzdžiai.

Prekybos centras tampa kelių paslaugų vieta

Klasikiniame prekybos centre parduotuvės pirmiausia stengiasi parduoti prekes. Tuo tarpu „CP AXTRA“ siekia lankytojams pasiūlyti ir maitinimą, sportą, sveikatingumą, pramogas bei šeimų veiklas. Idėja tokia: žmogus atvyksta ne tik nusipirkti pieno ar drabužių, bet ir ilgiau praleisti laiką vienoje vietoje. Didesnis lankytojų srautas galėtų būti patrauklus nuomininkams, tačiau dar nereiškia, kad kiekviena papildoma paslauga bus pelninga.

Bendrovės teigimu, atnaujintame „Lotus’s Plus Udon“ objekte klientų srautas daugiau nei padvigubėjo. Šis rodiklis pateiktas įmonės, todėl nėra nepriklausomai patikrintas visų panašių prekybos centrų rezultatas. Be to, bendrovė valdo didelį nuomininkų ir partnerių tinklą, tad mažas regioninis projektas negalėtų automatiškai atkartoti tokio masto. Nuomininkų derinys turi atitikti konkrečios vietovės perkamąją galią ir įpročius.

Galimybės Lietuvos prekybai

Verslo mechanizmas – komercinių patalpų nuoma, lankytojų srautų valdymas ir pardavimų skatinimas. Prekybos centras gali padidinti erdvės vertę, jei sporto ar maitinimo paslaugos atveda daugiau pirkėjų ir mažina tuščius plotus. Tačiau investicijos į remontą, inžinerines sistemas, automobilių parkavimą, bendrąsias erdves ir reklamą gali būti didelės. Be faktinių nuomos tarifų ir sąnaudų neįmanoma pasakyti, kad plėtros modelis būtinai pelningas.

Lankytojų srautas dar nėra pelnas

Jei naujos paslaugos išaugina žmonių skaičių, bet prekybos centro valdymo sąnaudos auga sparčiau už nuomos ir kitų paslaugų pajamas, plėtra gali neatsipirkti. Ekonominėje analizėje reikėtų stebėti laisvų patalpų dalį, nuomos pajamas vienam kvadratiniam metrui, lankytojų skaičių ir jų vidutinę išlaidų sumą. Tailando bendrovės deklaruojamo srauto padvigubėjimo negalima tiesiog perkelti į Lietuvos rinką.

Kokiam smulkiajam verslui tai aktualu?

Ne tik prekybos centro valdytojui, bet ir smulkiems paslaugų teikėjams toks modelis gali atverti klientų. Pavyzdžiui, sporto ar vaikų užimtumo paslauga gali gauti papildomą lankytojų srautą, kai veikia šalia maisto prekių parduotuvės. Vis dėlto nuomos kaina geroje vietoje gali būti didelė, o lankytojų srautas nebūtinai taps mokančiais klientais. Nuomininkui verta vertinti ne bendrą centro lankomumą, o jo tikslinės auditorijos dalį. Lietuvoje geriausiai tai būtų galima patikrinti lyginant kelių skirtingo dydžio prekybinių objektų nuomos kainas, paslaugų asortimentą ir lankytojų įpročius. Tai būtų jau savarankiškas vietinis tyrimas, o ne Tailando pranešimo pakartojimas.

Kitas klausimas – sezoninis vietos gyvybingumas. Patalpos gali būti pilnos savaitgalį, bet tuščios darbo dienų rytais. Jeigu nuomos modelis remiasi vien piko srautu, dalis verslų patirs sunkumų. Todėl svarbu vertinti skirtingas paros valandas, lankytojų grįžtamumą ir paslaugų paklausą ne vien atidarymo savaitę, o per ilgesnį laikotarpį.

Šaltiniai: „CP AXTRA“.