Mokslininkai įspėja apie artėjančią nelaimę, kuri yra baisesnė už pandemiją COVID-19

Phys.org: klimato kaita paveiks žmonių sveikatą labiau nei COVID-19 pandemija.

Reklama

Sveikatos priežiūros specialistai iš viso pasaulio pasirašė peticiją, skirtą šalių vadovams, dalyvaujantiems klimato kaitos konferencijoje (COP26) Glazge (Škotija). Apie tai pranešama svetainėje Phys.org.

Savo peticijoje mokslininkai kaip didžiausią iššūkį žmonių sveikatai įvardijo temperatūros kilimą Žemėje. Jų nuomone, neigiamas klimato krizės poveikis bus daug skaudesnis nei pandeminės koronavirusinės infekcijos padariniai. Jie pažymėjo, kad gydytojai planetos ligoninėse ir bendruomenėse jau susiduria su šiais pokyčiais.

Kasmet dėl iškastinio kuro deginimo sukeliamos oro taršos miršta daugiau kaip septyni milijonai žmonių. Dėl blogėjančių gamtinių sąlygų Žemėje daugėja ligų, kurias sukelia prastos kokybės maistas, vanduo ir oras. Peticijos teikėjai priminė, kad ekstremalūs orų reiškiniai – audros, potvyniai ir karščiai – griauna milijonų žmonių gyvenimus. Straipsnyje teigiama, kad vien šiais metais Kinija, Indija, Pakistanas, Vietnamas, Kanada, Vokietija, Belgija ir daugelis kitų šalių patyrė didelius kataklizmus, dėl kurių nukentėjo jų gyventojai.

Sveikatos ekspertai teigia, kad COP26 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame bus aptariamas klimato kaitos švelninimas, žmonių sveikata turėtų būti pagrindinė tema. Jie nurodė, kad Žemės temperatūra šiame amžiuje pakils 2,7-3,1 laipsnio Celsijaus. Paryžiaus klimato susitarime nustatyta 1,5 laipsnio Celsijaus norma, kurios viršijimas padarytų didelę žalą žmonių gyvenimui, pabrėžta kreipimesi.

Gydytojai pasiūlė keletą priemonių, kurios padėtų išvengti sveikatos katastrofos:

1. Reikėtų pradėti spartų perėjimą nuo iškastinio kuro ir nukreipti finansavimą švarios energijos plėtrai.

2. Valstybės turėtų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kaip reikalaujama Paryžiaus susitarime, ir padėti skurdesnėms šalims įvykdyti šiuos įsipareigojimus.

3. Vyriausybės turėtų sukurti „klimato kaitai atsparią, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią sveikatos sistemą”.

4. Sprendžiant klimato kaitos problemą, visuomenės sveikatos gerinimo priemonės turėtų būti įtrauktos į kovos su klimato kaita planą.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – tai sutartis, kurią 2015 m. gruodžio mėn. pasirašė daugiau kaip 190 šalių. Jame pateikiamas veiksmų planas, kaip pažaboti visuotinį atšilimą. Susitarime nenumatoma visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Tačiau visos šalys turi imtis priemonių, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį, atnaujintų technologijas, prisitaikytų prie klimato kaitos ir pereitų prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.