Indijos pirkimų technologijų bendrovė „Procol“ lapkričio 5 dieną paskelbė planuojanti pristatyti „Clara 2.0“ vietos įmonėms lapkričio 16–18 dienomis Kočyje vyksiančiame „Gartner IT Symposium/Xpo 2026“. Platforma tarptautinėje rinkoje jau buvo pristatyta spalį Amsterdame, todėl šįkart kalbama apie jos pristatymą Indijoje, o ne apie pirmąjį produkto sukūrimą.
Pasak bendrovės, naujoji sistema jungia specializuotus dirbtinio intelekto (DI) agentus, kurie gali padėti organizuoti tiekėjų atranką, palyginti pasiūlymus ir tvarkyti mokėjimo dokumentus. „Procol“ įkūrėjas ir vadovas Gauravas Baheti pabrėžia siekį sujungti pirkimų ir finansų procesus, kuriuos įmonės dažnai valdo atskirose sistemose.
Kaip veikia „Clara 2.0“ verslo modelis?
„Clara 2.0“ siūlo specializuotus agentus tiekėjų atrankai, pasiūlymų rinkimui, rizikų stebėjimui, pirkimo užklausų derinimui ir sąskaitų apdorojimui. Pagrindinė idėja – ne pakeisti kiekvieną apskaitos ar išteklių planavimo programą, o sujungti procesų etapus ir sumažinti rankinio duomenų perrašymo poreikį.
Bendrovė teigia, kad jos sprendimai tam tikromis sąlygomis gali sutrumpinti pirkimo ciklo trukmę iki 80 proc. Tai pačios „Procol“ skelbiamas pasiekimas, o ne kiekvienam klientui nepriklausomai patvirtinta garantija.
Verslo modelis remiasi programinės įrangos paslauga įmonėms, kurios reguliariai perka prekes ir paslaugas. Kai skirtingi tiekėjai siunčia pasiūlymus, darbuotojai juos lygina, vadovai tvirtina užsakymus, o buhalterija tikrina sąskaitas, keli agentai gali atlikti skirtingas pagalbines funkcijas. Svarbių sprendimų atsakomybė ir kontrolė vis tiek turi likti žmonėms.
Ar toks sprendimas tiktų Lietuvos verslui?
Pirkimų automatizavimo įrankiai galėtų būti aktualūs Lietuvos statybų, gamybos, didmeninės prekybos ir paslaugų sektorių įmonėms. Tačiau prieš juos diegiant būtina nusistatyti tiekėjų pasirinkimo kriterijus, konfidencialumo taisykles, duomenų apsaugos reikalavimus, patvirtinimo ribas ir klaidų audito tvarką.
Dirbtinis intelektas gali greitai apdoroti pasiūlymus, tačiau jis neišspręs netinkamos pirkimų politikos, nepakankamos konkurencijos tarp tiekėjų ar prastai apibrėžtų darbuotojų atsakomybių.
Kiek tai gali kainuoti ir kada atsipirkti?
Hipotetinis „Versloidejos.lt“ pavyzdys: jei įmonė kiekvieną mėnesį surenka 100 tiekėjų pasiūlymų ir kiekvieno palyginimui skiria 12 minučių, iš viso tam prireikia 20 darbo valandų. Jei automatizavimas sumažintų šį laiką perpus, potencialiai būtų sutaupyta 10 valandų, neskaičiuojant papildomos rezultatų patikros.
Šis skaičiavimas yra iliustracinis, o ne „Procol“ klientų patirtimi pagrįstas faktinis sutaupymas. Reali grąža priklausytų nuo programinės įrangos kainos, integracijos, darbuotojų mokymo, sistemos priežiūros ir priimamų sprendimų kokybės.
Kur DI pirkimų agentai gali suklysti?
Tiekėjų pasiūlymuose svarbi ne tik kaina, bet ir pristatymo laikas, garantijos, valiutos sąlygos, sutartinės baudos bei kokybės standartai. Jei automatizuota sistema klaidingai susieja dokumentus arba nepastebi svarbios sąlygos, bendrovė gali sudaryti nepalankų sandorį.
Taigi programos rekomendacijos turėtų būti paaiškinamos, o atsakingi darbuotojai – galėti jas patikrinti ir atmesti. Būtent priežiūra atskiria naudingą procesų automatizavimą nuo papildomos finansinės rizikos.
Ką iš šios istorijos gali pritaikyti Lietuvos verslininkai?
Prieš kuriant ar diegiant panašią technologiją verta pasikalbėti su potencialiais klientais ir patikrinti, ar jie jau moka už panašius sprendimus. Toliau reikia apskaičiuoti vieno kliento arba operacijos savikainą ir atlikti ribotos apimties bandymą su iš anksto numatytais sėkmės rodikliais.
Didelėje gamybos įmonėje pasikartojančių tiekėjų atrankos užduočių gali būti gerokai daugiau negu mažame paslaugų versle. Tačiau didesnė automatizavimo nauda gali reikšti ir sudėtingesnes integracijas, ypač kai duomenys laikomi skirtingose sistemose ar el. laiškuose.
Vertinant rezultatą svarbu skaičiuoti ne vien sutaupytas valandas, bet ir tiekėjų parinkimo kokybę. Mažiausia siūloma kaina nebūtinai reiškia geriausias sąlygas, jeigu prekės pristatomos ilgiau arba jų garantinė priežiūra kainuoja brangiau.
Technologijų kūrėjams tai priminimas, kad geras DI agentas turi ne tik greitai apdoroti dokumentus, bet ir paaiškinti rekomendacijas, parodyti jų pagrindą bei leisti darbuotojui priimti galutinį sprendimą.
Iliustracija: 2H Media / Unsplash. Nuotrauka teminė, joje nevaizduojama „Procol“ sistema.
Šaltiniai: Startup Success Stories; Procol.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.