Latvijos „Unitoq“ žada investicijas į nuomojamą būstą nuo 100 eurų, tačiau dar laukia licencijos

Latvijoje 2026 metais įkurtas startuolis „Unitoq“ planuoja suteikti galimybę investuoti į atskirus gyvenamojo nekilnojamojo turto objektus nuo 100 eurų. Lapkričio 3 dieną bendrovė pranešė pritraukusi 155 tūkst. eurų ankstyvojo finansavimo iš verslo angelų, tarp kurių yra su Latvijos verslo angelų tinklu „LatBAN“ susijusių investuotojų. Vis dėlto platforma kol kas dar neveikia kaip viešai prieinama investavimo paslauga.

Kaip būtų investuojama į nuomojamą būstą?

„Unitoq“ steigėjai Eduards Raudonis ir Nikita Manija kuria sistemą, kurioje investuotojai galėtų pasirinkti konkrečius būstus. Bendrovės teigimu, objektai būtų atrenkami prieš pasiūlant juos investuotojams, o nuomininkų paiešką, priežiūrą ir turto administravimą atliktų profesionalūs valdytojai.

Numatoma, kad potencialią grąžą galėtų sudaryti investuotojui tenkanti nuomos pajamų dalis ir galimas turto vertės padidėjimas. Tačiau pati galimybė investuoti 100 eurų dar nepaaiškina, kokį teisinį instrumentą žmogus įsigytų: tiesioginę nuosavybės dalį, projekto bendrovės vertybinius popierius ar kitokį finansinį reikalavimą. Šias sąlygas lems galutiniai dokumentai.

155 tūkst. eurų finansavimas – pasirengimui startui

Apie pritrauktus 155 tūkst. eurų lapkričio 3 dieną pranešė „Tech.eu“, o lapkričio 4 dieną informaciją paskelbė ir „ArcticStartup“. Finansavimas numatytas licencijavimo procesui, platformos pristatymui ir pirmųjų investicinių objektų parengimui. Pasak bendrovės, daugiau kaip tūkstantis žmonių jau užsiregistravo laukiančiųjų sąraše. Tai nėra tūkstantis realiai investavusių klientų.

„Unitoq“ kreipiasi dėl Latvijos banko leidimo pagal Europos Sąjungos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų reguliavimą (ECSP). Veiklą planuojama pradėti 2027 metų pradžioje, jeigu bus gautas reikiamas leidimas. Todėl šiuo metu nereikėtų manyti, kad į platformos siūlomus NT objektus jau galima investuoti.

Į ką reikėtų atsižvelgti prieš investuojant?

Nuomos pajamos nėra tas pats, kas galutinė grąža investuotojui. Iš jų gali būti dengiami remonto, administravimo, draudimo ir kiti mokesčiai, be to, būstas gali likti be nuomininkų. Investuotojui taip pat svarbu žinoti, ar savo turimą dalį būtų galima parduoti iki projekto pabaigos, kaip būtų paskirstomi nuostoliai ir kas nutiktų paslaugos teikėjui nutraukus veiklą.

Pavyzdžiui, 100 eurų investicija, jei po visų projekto išlaidų būtų pasiekta 5 proc. metinė grynųjų pinigų srauto grąža, reikštų 5 eurus per metus dar neįvertinus individualių mokesčių. Tai tik aritmetinis pavyzdys, o ne „Unitoq“ skelbiama ar garantuojama grąža. Faktinis rezultatas gali būti mažesnis ar net neigiamas.

Prieš priimant sprendimą reikėtų patikrinti leidimo statusą, investavimo dokumentus, visą mokesčių struktūrą, turto valdymo ir lėšų grąžinimo taisykles. Lietuvoje jau veikia NT sutelktinio finansavimo platformų, tačiau jų teisinės formos skiriasi, todėl vien maža minimali investicijos suma nėra pakankamas produktų palyginimo pagrindas.

Šaltiniai: „Tech.eu“; „ArcticStartup“.