Nuo 2027 m. savivaldybės administruos valstybinę žemę kaimuose: kas keisis verslui?

Nacionalinė žemės tarnyba spalio 28 dieną priminė, kad nuo 2027 metų sausio 1-osios savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą ir kaimo vietovėse. Iki šiol savivaldybių vaidmuo labiau buvo susijęs su miestais ir miesteliais. Pertvarka aktuali ūkininkams, žemę nuomojančioms bendrovėms, NT plėtotojams bei žmonėms, planuojantiems sklypus įsigyti ar naudoti verslo veiklai.

Kokias funkcijas gaus savivaldybės?

NŽT nurodo, kad savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose administravimą. Joms bus perduodama dalis sprendimų dėl nuomos, panaudos, aukcionų, sutikimų ir žemėtvarkos projektų organizavimo. Valstybinės žemės nuosavybė dėl to nesikeičia: ji ir toliau lieka valstybės turtu.

Nacionalinė žemės tarnyba išsaugos priežiūros ir kai kurias nacionalinio lygmens funkcijas. Tai svarbu, nes vien vietos institucijos sprendimo pakankamumas priklausys nuo konkrečios procedūros. Rengiant paraišką arba sutartį reikės tikrinti, kuri institucija nuo 2027 m. yra kompetentinga spręsti konkretų klausimą.

Kodėl reforma aktuali verslui ir ūkininkams?

Įmonėms, kurios naudoja valstybinę žemę žemės ūkio, infrastruktūros ar gamybos veiklai, administravimo pokytis gali pakeisti kreipimosi vietą ir dokumentų eigą. Jeigu sprendimai bus priimami arčiau žemės naudotojo, teoriškai gali sutrumpėti konsultavimosi laikas ir pagerėti vietos poreikių supratimas. Tačiau tokia nauda kol kas nėra garantuota: ją reikės vertinti pagal faktinius prašymų nagrinėjimo terminus.

Smulkiajam verslui ypač svarbu žinoti, ar naudojamas žemės plotas turi galiojančią sutartį, kada ji baigiasi ir ar numatyti papildomi derinimai dėl statybos, inžinerinių tinklų ar naudojimo paskirties.

Kokios naujos rizikos atsiras pereinamuoju laikotarpiu?

Institucinių funkcijų perdavimas gali pareikalauti papildomų dokumentų, duomenų migravimo ir darbuotojų mokymų. Jei prašymas pateikiamas prieš metų pabaigą, reikia iš anksto pasitikrinti, ar jį užbaigs senoji institucija, ar jis bus perduotas savivaldybei. Nepatikrinus šio klausimo lengva prarasti laiką ir suklaidinti finansavimo partnerius dėl planuojamos žemės naudojimo pradžios.

Kita rizika – skirtinga savivaldybių administracinė praktika. Oficialiai nustatytos procedūros turi būti vienodos, tačiau aptarnavimo greitis ir informavimo kokybė gali skirtis. Todėl verta saugoti visą susirašinėjimą ir prašymų pateikimo patvirtinimus.

Ką verta pasirengti iki sausio?

Įmonė gali sudaryti paprastą naudojamų valstybinės žemės sklypų registrą: vieta, pagrindas, sutarties galiojimas, artimiausias terminas ir atsakingas asmuo. Jeigu planuojamas naujas objektas, patartina prieš investuojant pasitikrinti teritorijų planavimo apribojimus ir teisę naudoti sklypą. Vien pasikeitusi institucija savaime nesuteikia naujų statybos teisių.

Taip pat verta stebėti NŽT ir konkrečios savivaldybės paskelbtas pereinamojo laikotarpio instrukcijas, kad dokumentai būtų pateikti teisingai iš pirmo karto.

Pavyzdys: kaip reforma gali paveikti žemės naudotoją?

Tarkime, smulkioji gamybos bendrovė planuoja nuomoti valstybinės žemės sklypą už miestelio ribų ir statyti nedidelį sandėlį. Iki projektavimo pradžios jai reikės ne tik išsiaiškinti administratorių, bet ir patikrinti galiojantį teritorijų planavimą, sklypo paskirtį bei privažiavimo sąlygas. Po reformos dalis administracinių klausimų bus sprendžiama savivaldybėje, tačiau kitos procedūros ir toliau gali priklausyti valstybinėms institucijoms. Vienos durys nereiškia vieno visus leidimus pakeičiančio dokumento.

Jei bendrovė jau turi nuomos sutartį, svarbu nepraleisti jos galiojimo ar mokėjimo terminų. Administravimo perdavimas neturėtų būti suprantamas kaip pagrindas nustoti vykdyti ankstesnius įsipareigojimus. Savivaldybei pradėjus dirbti su naujomis funkcijomis gali keistis prašymų pateikimo vietos, konsultavimo kanalai ar dokumentų formos. Tai praktiniai klausimai, kuriems verta pasirengti iš anksto.

Investuotojui sprendimų greitis yra tik viena sąlyga. Svarbiausias galutinis rezultatas – ar konkretaus sklypo teisinė padėtis aiški ir ar planuojama veikla jame leidžiama. Todėl prieš mokant už projektavimo darbus naudinga turėti rašytinius institucijų paaiškinimus, kuriuos vėliau galima pateikti finansavimo partneriui arba projektuotojui.

Žemės administravimo reforma yra organizacinis valstybės sprendimas, o ne nauja galimybė automatiškai pigiau įsigyti valstybinę žemę. Kainodarą, aukcionus ir naudojimo teises toliau reglamentuoja atskiri teisės aktai. Investuotojas, planuojantis naudoti kaimo teritorijoje esantį sklypą, turėtų iš anksto tikrinti ne vien nuomos kainą, bet ir privažiavimą, inžinerinių tinklų galią, kaimyninių teritorijų apribojimus bei galimą poveikį aplinkai. Savivaldybės didesnis vaidmuo gali palengvinti kontaktą su vietos institucijomis, tačiau realų efektyvumą parodys tik praktika. Todėl nuo 2027 metų pradžios verta stebėti pirmuosius sprendimų terminus, skelbiamus aukcionus ir administracinio aptarnavimo kokybę.

Ką verta padaryti dabar:

– Sudarykite visų naudojamų valstybinės žemės sklypų ir terminų sąrašą.

– Iš anksto patikrinkite, kurioje institucijoje bus nagrinėjamas jūsų prašymas.

– Nepainiokite administravimo funkcijos perdavimo su automatišku leidimu statyti.

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba. Iliustracija: Alex Wigan / Unsplash.