Lietuviai sukūrė namuose naudojamą medicinos prietaisą, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai

Lietuvos medicinos įmonė „Zive“, sėkmingai įgyvendino projektą „Ilgalaikio širdies stebėjimo dirbtinis intelektas – HEART AI“, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai. Projekto metu buvo sukurti išmanūs prietaisai, suteikiantys galimybę gauti kardiologinės diagnostikos ir prevencijos priemones tiesiog namuose, o juose integruotas dirbtinis intelektas – efektyviai išanalizuoti gautus duomenis bei suteikti gydytojams vertingos informacijos.

Įmonė pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Eksperimentas“, kuri buvo skirta mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) skatinimui.

Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ srities vadovės Jekaterinos Kalinienės teigimu, „Zive“ projektas yra inovacija, turinti didelę reikšmę tiek medicinos, tiek ir technologijų srityje.

„Tai yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos gali sujungti mediciną su aukštos technologijos sprendimais, kurie pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei prisideda prie sveikos visuomenės formavimo. Projekto metu sukurti prietaisai gali padėti analizuoti didelius duomenų kiekius, suteikti vertingos informacijos bei rekomendacijų, padedančių sprendžiant kompleksinius sveikatos klausimus“ , – teigia specialistė.

Biotechnologijų sektorius auga dviženkliais skaičiais

Anot jos, tokios inovatyvios technologijos ir sprendimai gali tapti ne tik sveikatos priežiūros paslaugų dalimi, bet taip pat sukurti naujas verslo sritis, pritraukti investicijas bei padėti Lietuvai pirmauti biotechnologijų srityje.

„Biotech sektorius yra vienas prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių, kuriam yra iškelti itin ambicingi strateginiai tikslai. Juos įgyvendinę galėtume tapti viena pirmaujančių šalių šioje srityje. Apskritai mūsų šalis yra bene vienintelė ES narė, kurioje biotech sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais – apie 90 proc. lietuviškos produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o didžiausios Lietuvos sektoriaus biotechnologijos rinkos yra JAV, Vokietija bei Jungtinė Karalystė“, – sako J. Kalinienė.

Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ srities vadovės teigimu, „Zive“ projektas ne tik prisideda prie Lietuvos biotechnologijų ekosistemos augimo, bet taip pat yra įkvepiantis pavyzdys kitiems talentingiems mūsų šalies mokslininkams: „Žinojimas, kad tavo darbas gali turėti praktinę pritaikymo vertę, gali būti didelis motyvacinis veiksnys. Tai skatina stiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų ir verslo, suteikiant galimybę jiems gauti abipusę naudą.“

Produktas rinkoje išsiskiria iš kitų

Įmonės „Zive“ technologijų vadovas Ignas Griškevičius teigia, kad naudotis širdies veiklą stebinčiais prietaisais galės kiekvienas – tam nereikia turėti jokių specialių žinių, o taip pat jie sukurti taip, kad būtų nepastebimi ir netrukdytų atlikti kasdienių darbų.

„Prietaisas yra lengvai užsidedamas ant krūtinės ir tikrai netrukdo kasdienėms veikloms – galima dirbti darbus, sportuoti, ilsėtis ir miegoti. „Zive“ kardiografas neskleidžia jokių garsų ir nevibruoja, todėl yra nepastebimas aplinkiniams, netrukdo dalyvauti renginiuose ar būti aplinkoje, kur nenorite diskutuoti apie savo sveikatą. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad prietaisas stebėtų širdies darbą realiomis sąlygomis, nekeičiant kasdienių įpročių“, – dalijasi I. Griškevičius bei priduria, kad šis produktas išsiskiria iš kitų jau esančių rinkoje, kadangi yra sertifikuotas kaip II klasės medicinos prietaisas.

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais teko susidurti projekto eigoje, įmonės technologijų vadovas išskiria akredituotų Europos Sąjungos įstaigų, galinčių sertifikuoti medicinos prietaisus, bei investicinės aplinkos Lietuvoje trūkumą: „Mūsų šalyje nėra įstaigų, kurios yra akredituotos ES sertifikuoti medicinos prietaisus, todėl „Zive“ prietaisų sertifikavimo darbai vyko Vokietijos „TUV Rheinland“ sertifikavimo centre, o tai užtruko daug laiko ir kainavo tikrai nemažai lėšų. Taip pat Lietuvoje investicinė aplinka nėra palanki medicinos prietaisų kūrimui – kadangi neturime daug specialistų, investuotojai nenori laukti 3-5 metus, kad prietaisas būtų sukurtas ir gautų visus reikalingus sertifikatus patekti į rinką. Todėl džiaugiamės, kad Inovacijų agentūra patikėjo mūsų idėja ir specialistais – tai buvo esminė parama, kuriant prietaisą ir programinę įrangą.“

I. Griškevičiaus teigimu, pagrindinis šio projekto tikslas – padėti žmonėms gyventi sveikai, užkirsti kelią rimtoms širdies ligoms bei sutelkti visuomenės dėmesį į profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką.

„Tam, kad galėtume įgyvendinti šiuos tikslus, turime ne tik įsitvirtinti Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, bet taip pat plėstis į kitas rinkas. Tokie yra ilgalaikiai šio projekto planai“, – dalijasi medicinos įmonės technologijų vadovas.

Projektas Inovacijų agentūros kvietimu buvo finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal pirmo prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ (MTEP) priemonę „Eksperimentas“. Jos tikslas – skatinti įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingą MTEP, taip pas paskatinti įmonių plėtrą investuojant į MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą ir plėtrą.