Tylus pavojus po kojomis: kaip apsisaugoti nuo erkių platinamos pavojingos ligos?

Erkinis encefalitas – klastinga liga ne tik dėl sunkios ūminės būklės, bet ir dėl galimų ilgalaikių pasekmių. Net trečdalis susirgusiųjų susiduria su liekamaisiais reiškiniais, tokiais kaip lėtinis galvos skausmas ar atminties ir dėmesio sutrikimai. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pabrėžia, kad efektyviausia apsauga nuo šios ligos ir jos sukeliamų komplikacijų – skiepai.

Reklama

„Erkinis encefalitas yra viruso sukeliama infekcinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus bei periferinius nervus. Nors dažniausiai juo susergama įsisiurbus virusą nešiojančiai erkei, galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus. Sveikimo po erkinio encefalito laikotarpis yra ilgas ir gali trukti net iki 9 mėnesių, o maždaug trečdalis persirgusių susiduria su liekamaisiais reiškiniais, kurie kai kuriais atvejais tokie stiprūs, kad sukelia neįgalumą“, – dalinasi Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.

Pasireiškia į gripą panašiais simptomais

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka septynias ar keturiolika dienų po infekuotos erkės įsisiurbimo. Daugeliu atvejų pirmosios susirgimo bangos metu, kuri vidutiniškai trunka apie savaitę, pasireiškia į gripą panašūs simptomai: galvos skausmas, raumenų maudimas, aukšta temperatūra, bendras kūno sunkumas ir nuovargis.

„Šie pradiniai simptomai paprastai išnyksta ir žmogus kurį laiką jaučiasi gerai. Tačiau po maždaug savaitės gali prasidėti rimtesnė antroji fazė, susijusi su smegenų pažeidimo požymiais. Jos metu pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, sustingsta kaklo raumenys. Sunkesniais atvejais gali sutrikti sąmonė, orientacija ir pusiausvyra, atsirasti traukuliai“, – dalinasi K. Girdvainytė.

Ji tęsia, kad specifinio ligos gydymo ir vaistų nuo jos nėra, šia virusine infekcija susirgusiam asmeniui galima skirti tik simptomus palengvinantį gydymą.

Liekamųjų reiškinių spektras – itin platus

Pasak šeimos gydytojos, erkinio encefalito pasekmės dažnai būna itin skaudžios. Maždaug vienas procentas suaugusiųjų miršta, 26–40 proc. persirgusių erkiniu encefalitu nustatomi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, beveik 10 proc. iš jų tenka susidurti su sunkiais, invalidumą lemiančiais ligos padariniais.

„Persirgus erkiniu encefalitu, gyvenimo kokybė ir darbingumas gali reikšmingai pablogėti dėl atminties, dėmesio ir miego sutrikimų, taip pat padidėjusio dirglumo, emocinės pusiausvyros svyravimų bei dažnų galvos skausmų. Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, trunkantys kelis mėnesius ar net metus, gali varginti iki pusės visų persirgusiųjų. Jie dažnai susiduria ir su pusiausvyros, kalbos ir atminties problemomis, sumažėjusia dėmesio koncentracija bei pažintinių funkcijų, tokių kaip suvokimas, pablogėjimu“, – teigia K. Girdvainytė.

Erkiniu encefalitu dažniau ir sudėtingiau serga vyresni asmenys. Vaikai įprastai visiškai pasveiksta nuo erkinio encefalito, o ilgalaikiai liekamieji reiškiniai jiems pasireiškia labai retai.

Vakcinos efektyvumas siekia iki 98 proc.

Veiksmingiausia priemone, galinčia apsaugoti nuo erkinio encefalito, o kartu ir sumažinti liekamųjų reiškinių riziką, išlieka skiepai. Skaičiuojama, kad vakcinos efektyvumas siekia net 98 proc.

„Nuo erkinio encefalito geriausia skiepytis žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, nes aktyvus erkių sezonas prasideda nuo balandžio–gegužės mėnesio. Tačiau stebima tendencija, kad šylant klimatui, erkiniu encefalitu užsikrečiama ir žiemą, todėl skiepytis verta bet kuriuo metų laiku. Vasarą geriausia skiepytis vadovaujantis pagreitinta skiepijimo schema, po kurios imunitetas erkinio encefalito virusui susidaro per keletą savaičių“, – teigia Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja K. Girdvainytė.

Įprastinę skiepijimo schemą sudaro trys skiepai: pirmoji dozė suleidžiama pagal poreikį, antroji – po pirmosios dozės praėjus 2 savaitėms, jei skiepijama pagreitinta schema, arba per 1–3 mėn. mėnesių laikotarpį, jei įprasta schema. Vėliau, praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos, suleidžiama trečioji vakcina. Nors apsauga nuo erkinio encefalito susidaro po dviejų vakcinos dozių, reikiamas imunitetas suformuojamas tik po trijų vakcinos dozių. Siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, po 3–5 metų reikėtų suleisti palaikomąją dozę ir ją kartoti kas 5 metus arba kaip nurodo paciento šeimos gydytojas.

„InMedica“ šeimos gydytoja primena, kad erkių gausu ne tik miškingose vietovėse, bet ir parkuose, nuosavų namų ar daugiabučių žaliosiose zonose. Dėl šios priežasties po buvimo lauke svarbu kruopščiai patikrinkite save, vaikus ir naminius gyvūnus. Ypatingą dėmesį svarbu skirti tokioms vietoms kaip galvos oda, už ausų, po pažastimis ir aplink juosmenį.