Istorinės ir archeologinės naujienos iš Turkijos

Pažangus genomikos tyrimas iš pagrindų pakeitė mūsų supratimą apie ankstyvąją civilizaciją centrinės Turkijos Çatalhöyük (Čatal Hiujukas) neolito mieste. Ilgą laiką buvo manyta, jog šiame mieste egzistavo vyrų dominuojama struktūra, būdinga ankstyvosioms žemdirbystės bendruomenėms, tačiau nauji tyrimai atskleidė, kad čia vyravo moterų dominuojama socialinė tvarka. Per 12 metų tarptautinė 47 mokslininkų komanda išanalizavo 131 asmens, palaidoto po 35 namais, DNR ir nustatė, kad šioje gyvenvietėje bendruomenė buvo susiformavusi daugiausia pagal motinos liniją.

Reklama

„Science“ žurnale paskelbtame tyrime akcentuojama, kad moterys buvo ne tik centrinės figūros namų ūkyje, bet ir turėjo didelę socialinę reikšmę, kaip rodo gausesnės įkapės, rastos jaunų moterų laidojimo vietose. Šie atradimai tiesiogiai prieštarauja ilgalaikėms istorinėms prielaidoms ir ragina iš naujo įvertinti lyčių vaidmenis ankstyvųjų miestų visuomenėse.
Konijos provincijoje įsikūręs ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Čatal Hiujukas yra dažnai vadinamas pirmuoju pasaulio miestu ir suteikia išskirtinę galimybę susipažinti su gyvenimu prieš 9000 metų. Kompaktiški būstai, simboliniai piešiniai ant sienų ir moteriškų figūrėlių gausa tik patvirtina tai, kad moterys atliko esminį vaidmenį formuojant vieną iš seniausių žmonijos bendruomenių.

Marko Aurelijaus statula grįžta į Turkiją po 65 metų

Reikšminga kultūrinė restitucija: po 65 metų užsienyje į Turkiją grąžinta Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus bronzinė statula. 1960-aisiais iš senovės miesto Boubon (Burduras) pagrobta statula buvo eksponuojama Klivlando meno muziejuje (JAV). Lietuva stiprins bendradarbiavimą susisiekimo srityje su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Omanu

Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos bei JAV institucijų, įskaitant Manhatano apygardos prokuratūrą ir Vidaus saugumo tyrimų tarnybą, bendromis pastangomis statula buvo grąžinta į tėvynę, pateikus įtikinamų mokslinių įrodymų apie jos kilmę. Dirvožemio ir izotopų analizės rezultatai patvirtino, kad statula priklauso Boubono Sebasteion struktūrai. Ši restitucija, pagrįsta pirmosios Turkijos moters archeologės prof. Jale İnan novatoriškais tyrimais, yra istorinė pergalė tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui, diplomatijai ir įrodymais pagrįstam teisingumui. Vilniaus senamiestis UNESCO Pasaulio paveldo vertybė jau 30 metų

Sardis ir Bin Tepe oficialiai pripažinti UNESCO pasaulio paveldo objektais

Turtingas Turkijos archeologinis paveldas išsiplėtė, kai Sardis ir Lidijos Bin Tepe kapavietės buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tapdamos 22-uoju šalies paveldo objektu. Sardis – buvusi spindinti Lidijos karalystės sostinė – atliko reikšmingą vaidmenį pinigų sistemų raidoje, nes šiame mieste pradėtos naudoti aukso ir sidabro monetos. Jo karališkajame kapinyne, Bin Tepe, yra daugiau nei 119 pilkapių – tai viena iš didžiausių senovės laidojimo vietų. Ši vietovė, pripažinta pagal UNESCO kriterijų (iii), atspindi unikalią lidiečių kultūrą ir architektūrinį palikimą, kuris turėjo įtakos vėlesnėms persų, graikų, romėnų ir bizantų civilizacijoms. Šis įrašas patvirtina Turkijos nuolatinį lyderiavimą paveldo išsaugojimo srityje ir jos įsipareigojimą siekti Anatolijos paveldo pasaulinio pripažinimo. Kaunas – šalies lyderis kultūros paveldo apsaugos srityje

Sardis archeologinių kasinėjimų direkcijos prižiūrimi archeologiniai kasinėjimai ir tarpdisciplininiai konservavimo darbai vykdomi senoviniame Sardis mieste ir Bin Tepe pilkapyne. Šie darbai yra dalis platesnės Turkijos archeologinės vizijos, kurioje prioritetas teikiamas turtingo kultūrinio paveldo išsaugojimui ir tvariam valdymui. Paryžiuje paminėtos Marijos Gimbutienės 100-osios gimimo metinės

Šią vasarą tęsiamas Muziejų nakties projektas, apimantis net 27 objektus visoje Turkijoje, įskaitant Sardis, kviečia lankytojus pažinti šalies turtingą kultūrinį paveldą po žvaigždėtu dangumi.

Kodėl Turkija galėtų tapti patrauklia Lietuvos eksporto kryptimi