Japonijos parduotuvėse jau dirba šimtai robotų: automatizuojamas ne visas verslas, o vienas brangus darbas

Kalbant apie robotizuotas parduotuves dažnai įsivaizduojama visiškai autonominė prekybos vieta, kurioje nelieka darbuotojų. Japonijos robotikos bendrovė „Telexistence“ rodo praktiškesnį kelią – pirmiausia automatizuoti vieną konkretų, pasikartojantį ir brangų darbą.

Reklama

Bendrovė jau yra įdiegusi daugiau kaip 300 robotų didžiųjų Japonijos „convenience store“ tinklų parduotuvėse. Jų užduotys orientuotos į fizinį darbą prekybos aplinkoje, ypač prekių papildymą lentynose.

2026 m. rugsėjį AWS pristatė naują „Telexistence“ eksperimentą, kuriame bendrovė bando vadinamuosius pasaulio modelius – „world models“. Jų tikslas yra padėti robotui ne tik vykdyti iš anksto išmoktą veiksmą, bet geriau suprasti fizinę aplinką ir numatyti, kas gali nutikti atlikus vieną ar kitą judesį.

Nuo nuotolinio valdymo iki gebėjimo „įsivaizduoti“ veiksmą

Šiuolaikiniai mažmeninės prekybos robotai dažnai veikia derindami autonomiją ir nuotolinę žmogaus pagalbą. Kai sistema susiduria su nestandartine situacija, operatorius gali padėti robotui ją išspręsti, o surinkti duomenys vėliau naudojami mokymui.

„Telexistence“ su AWS išbandyta „DreamZero“ sistema priklauso naujai fizinio dirbtinio intelekto krypčiai. Modelis mokomas iš simuliacijų ir realių teleoperacijos duomenų, kad robotas galėtų geriau numatyti savo veiksmų rezultatą.

Svarbu atskirti dabartinį veikimą nuo eksperimentinės technologijos: daugiau kaip 300 jau įdiegtų robotų yra realus bendrovės veiklos mastas, o „DreamZero“ integracija yra bandomasis projektas, skirtas platesnėms ateities galimybėms.

Kodėl pradėti nuo vienos užduoties?

Mažmeninės prekybos verslui visiškai automatizuoti parduotuvę yra sudėtinga ir brangu. Reikia spręsti daugybę skirtingų problemų – klientų aptarnavimą, kasas, prekių papildymą, valymą, inventorizaciją, saugumą ir nestandartines situacijas.

Tačiau nebūtina automatizuoti visko iš karto.

Jeigu parduotuvėje kasdien kelias valandas žmogus praleidžia atlikdamas vieną monotonišką užduotį, automatizavus būtent ją galima gauti aiškiai pamatuojamą naudą. Robotui nereikia būti universaliu „darbuotoju“. Pakanka, kad jis patikimai atliktų vieną ekonomiškai svarbų darbą.

Tai gali būti gėrimų ar maisto lentynų papildymas, prekių skenavimas, inventorizacija, užsakymų surinkimas ar naktinis prekių pervežimas parduotuvės viduje.

Nauja niša mažiems technologijų verslams

Šis principas svarbus ne tik didelėms robotikos kompanijoms.

Verslui nebūtina kurti žmogų primenančio roboto nuo nulio. Galima kurti papildomą programinę įrangą, kameras, jutiklius, nuotolinio valdymo sistemas, konkrečiai užduočiai skirtus manipuliatorius ar integracijas su esamais prekybininko duomenimis.

Kitaip tariant, didėjanti robotizacija gali sukurti daug mažesnių B2B nišų aplink pačius robotus.

Ar ši idėja galėtų veikti Lietuvoje?

Lietuvos prekybos, logistikos ir gamybos įmonėms didžiausia pamoka iš Japonijos pavyzdžio gali būti labai paprasta: ieškant automatizacijos nebūtina pradėti nuo klausimo „kaip pakeisti darbuotojus robotais?“.

Naudingesnis klausimas – kuris vienas pasikartojantis darbas įmonei kasdien kainuoja daugiausia laiko ir kurį būtų galima automatizuoti?

Mažoje parduotuvėje tai gali būti inventorizacija. Sandėlyje – prekių pervežimas. Knygyne – lentynų ir likučių skenavimas. Gamykloje – vienos detalės paėmimas ir padėjimas. Prekybos centre – naktinis lentynų papildymas.

Tokios problemos gali būti įdomios ir Lietuvos startuoliams. Vietoje ambicijos sukurti universalų humanoidą galima pasirinkti vieną labai konkrečią užduotį, išspręsti ją geriau už kitus ir vėliau tą sprendimą parduoti šimtams panašių verslų.

Japonijos robotų plėtra parodo, kad reali automatizacija dažnai prasideda ne nuo įspūdingiausios technologijos, o nuo nuobodžiausio kasdienio darbo.

Šaltiniai

AWS
Telexistence