Verslas
CityBee: verslo modelis, kainos ir konkurentai Lietuvoje
Mieste, kuriame automobiliai stovi daugiau nei juda, CityBee atsirado tarsi šiek tiek netvarkinga, bet laiku pasirodžiusi idėja. Ne revoliucija su fanfaromis, o veikiau praktiškas sprendimas – pasiimk automobilį, kai jo reikia, ir pamiršk jį, kai nebereikia. Be ilgalaikių įsipareigojimų. Be pokalbių su vadybininkais. Be rakto, kuris kažkur vis dingsta.
Reklama
Per dešimtmetį CityBee tapo beveik savaime suprantama miesto infrastruktūros dalimi. Kaip dviračių takai ar kavos išsinešimui puodeliai. Bet kas iš tiesų slepiasi už šio pavadinimo? Koks CityBee verslo modelis, kaip formuojamos kainos, ir ar Lietuvoje jam dar kas nors rimtai kvėpuoja į nugarą?
Kaip veikia CityBee verslo modelis – paprastai, bet ne primityviai
Iš pirmo žvilgsnio CityBee modelis atrodo beveik pernelyg paprastas. Programėlė, automobiliai mieste, mokestis už naudojimąsi. Viskas. Tačiau paprastumas čia – apgaulingas.
CityBee verslo modelis remiasi trumpalaike automobilių nuoma be fiksuotos bazės. Kitaip tariant, automobilis neturi „namų“. Jis gyvena mieste. Šiandien – prie biuro, rytoj – prie daugiabučio Fabijoniškėse, poryt – kažkur šalia oro uosto. Tai leidžia sumažinti infrastruktūros kaštus, bet kartu perkelia nemažą dalį rizikos ant technologijų ir logistikos pečių.
CityBee neuždirba iš vieno lojalumo kontrakto. Jis uždirba iš tūkstančių trumpų, impulsyvių sprendimų: „ai, važiuosiu ne troleibusu“, „gal geriau su CityBee“, „tik 15 minučių, nieko tokio“. Šios mikrotransakcijos, susidėjusios kartu, ir kuria pagrindines pajamas.
Svarbu ir tai, kad CityBee nėra tik automobilių dalijimosi platforma. Jau seniai. Dviračiai, paspirtukai, krovininiai mikroautobusai, net ilgalaikė nuoma – visa tai leidžia išskaidyti riziką ir prisitaikyti prie sezoniškumo. Žiemą žmonės rečiau važinėja paspirtukais. Vasarą – atvirkščiai. Modelis lankstus. Ir tai – jo stiprybė.
Kainodara: skaidri, bet ne visada pigi
Kalbant apie CityBee kainas, pirmas įspūdis dažnai būna dvejopas. Viena vertus, viskas aišku: mokestis už laiką, mokestis už kilometrus. Jokios mistikos. Kita vertus, galutinė suma kartais nemaloniai nustebina.
CityBee kainodara Lietuvoje priklauso nuo transporto priemonės tipo, miesto, paros laiko ir net savaitės dienos. Automobiliai paprastai kainuoja nuo kelių dešimčių centų už minutę ir papildomai – už nuvažiuotą kilometrą. Ilgesnėms kelionėms siūlomi paketai: valandos, paros, savaitgaliai.
Skamba racionaliai. Ir dažniausiai taip ir yra. Jei važiuoji trumpai, mieste, be didelio plano – CityBee kainos atrodo pateisinamos. Tačiau kai kelionė užsitęsia, kai stovi spūstyje, kai „tik trumpam“ virsta valanda – tada pradedi skaičiuoti.
Čia slypi esminis psichologinis momentas. CityBee parduoda ne kilometrus. Jis parduoda patogumą ir laiką. O už laiką, kaip žinia, mieste mokama brangiausiai.
Kodėl CityBee tapo toks populiarus Lietuvoje
CityBee sėkmės istorija Lietuvoje neatsiejama nuo miesto kultūros pokyčių. Jaunesnė karta vis rečiau sieja laisvę su nuosavu automobiliu. Draudimas, parkavimas, remontai – visa tai atrodo kaip papildomas triukšmas gyvenime, kuris ir taip pakankamai garsus. „Modus Group“ pusmetis
CityBee pasiūlė alternatyvą. Ne ideologinę, ne moralinę. Praktinę. Jei gyveni mieste, automobilis tampa įrankiu, o ne tapatybės dalimi.
Be to, CityBee labai tiksliai pataikė į Lietuvos miestų mastelį. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – pakankamai dideli, kad paslauga būtų reikalinga, bet ne tokie dideli, kad logistikos chaosas ją suvalgytų. Automobiliai pasiekiami, parkavimo zonos – aiškios, o kelionės – dažniausiai neilgos.
Ir dar viena detalė, apie kurią dažnai pamirštama: CityBee buvo anksti. Kai konkurentai dar svarstė, ar lietuviai pasiruošę dalijimuisi, CityBee jau važinėjo.
Technologijos – tylus, bet kritinis faktorius
CityBee nėra technologijų įmonė Silicio slėnio prasme. Bet be technologijų jis tiesiog neveiktų.
Programėlė – tai tik ledkalnio viršūnė. Po ja – automobilių sekimo sistemos, duomenų analizė, kainų algoritmai, vartotojų elgsenos modeliai. CityBee turi žinoti, kur palikti automobilius, kada juos perkelti, kaip prognozuoti paklausą penktadienio vakarą ar prieš ilgąjį savaitgalį.
Čia CityBee dažnai lenkia mažesnius konkurentus. Mastelis leidžia kaupti daugiau duomenų. O duomenys leidžia daryti mažiau klaidų. Ne visada, bet dažniau nei kitiems.
Konkurentai Lietuvoje: kas dar bando žaisti tą patį žaidimą
Pernai „Modus Group“ pajamos siekė 479 mln. eurų, per metus augo 22 proc.
CityBee Lietuvoje nėra vieni. Bet jie – aiškus rinkos lyderis. Ir tai keičia žaidimo taisykles.
Didžiausi CityBee konkurentai ilgą laiką buvo trumpalaikiai, fragmentiški. Vieni orientavosi į paspirtukus, kiti – į pavienes automobilių nuomos paslaugas. Tačiau pilnavertį „viskas viename“ modelį pasiūlyti pavyko ne daugeliui.
Spark kadaise buvo rimtas žaidėjas, ypač elektromobilių segmente. Jų fokusas buvo aiškus, vizija – žalia, komunikacija – moderni. Tačiau būtent fokusas tapo ir silpnybe. Rinka Lietuvoje per maža keliems dideliems žaidėjams.
Tradicinės automobilių nuomos bendrovės – „Sixt“, „Hertz“, „Avis“ – CityBee konkurentais tampa tik tam tikrose situacijose. Ilgesnėms kelionėms, planuotoms iš anksto. Bet spontaniškumo srityje jos vis dar pralaimi.
Paspirtukų rinkoje – Bolt, Lime ir kiti. Bet tai jau kita kova. Kiti atstumai, kiti vartojimo scenarijai. CityBee čia dažniau papildo, o ne konkuruoja.
Kainų karai ir tylūs kompromisai
Įdomu tai, kad CityBee retai įsivelia į atvirus kainų karus. Nuolaidos egzistuoja, bet jos dažniausiai personalizuotos, laikinos, subtilios. Tai nėra „-50 % visiems“.
Tai rodo brandą. Arba atsargumą. Galbūt abu.
CityBee supranta, kad jų stiprybė – ne pigumas. Jų stiprybė – pasiekiamumas ir patikimumas. Jei penktadienio vakarą randi automobilį šalia namų, tu mažiau galvoji apie kainą. Tu galvoji apie sprendimą. Nuo liepos – pokyčiai asmens duomenų apsaugos srityje
Kritika: ne viskas taip sklandu
Būtų netikslu sakyti, kad CityBee neturi problemų. Vartotojų skundai – ne iš piršto laužti. Nešvarūs automobiliai, techniniai gedimai, neaiškios baudos, kartais – vangus klientų aptarnavimas.
Tai neišvengiama augant. Bet tai ir rizika. Nes dalijimosi ekonomikoje pasitikėjimas yra valiuta. Prarandi ją – prarandi viską.
CityBee dažniausiai reaguoja. Ne visada greitai, ne visada idealiai. Bet reaguoja. O tai jau šis tas.
Ar CityBee modelis tvarus ilgalaikėje perspektyvoje?
Čia prasideda įdomiausia dalis. Nes atsakymas nėra akivaizdus. Kodėl mano konkurentai turi geresnes Google pozicijas?
Iš vienos pusės, CityBee verslo modelis atrodo tvirtas. Miestai tankėja, nuosavo automobilio turėjimas tampa vis mažiau patrauklus, ypač jaunimui. Reguliavimas, parkavimo kainos, tarša – visa tai dirba CityBee naudai.
Iš kitos pusės, konkurencija auga. Ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė: viešasis transportas, nuotolinis darbas, net elektriniai dviračiai.
CityBee turės nuolat prisitaikyti. Keisti kainodarą, plėsti paslaugas, galbūt net pergalvoti savo vaidmenį mieste. Ar jie bus tik „automobilis pagal poreikį“? Ar taps platesnės mobilumo ekosistemos dalimi?
Kol kas atsakymų daugiau nei klausimų nėra. Bet būtent tai ir daro šią istoriją įdomią.
CityBee šiandien: daugiau nei programėlė telefone
Šiandien CityBee – tai ne tik automobiliai. Tai įprotis. Miesto kasdienybės dalis. Kažkas tarp taksi ir nuosavo automobilio. Ne visada tobulas, ne visada pigus, bet dažnai – patogiausias pasirinkimas.
Ir galbūt čia slypi tikroji CityBee sėkmės paslaptis. Jie nepakeitė miesto. Jie tiesiog į jį įsiterpė. Laiku. Ir pakankamai tyliai.
Reklama
