„Civinity“ išplatino didžiausią obligacijų emisiją grupės istorijoje: pritraukė 13,54 mln. Eur; net pusė investicijų sumos – iš mažmeninių investuotojų

Pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupė „Civinity“ sėkmingai užbaigė viešos obligacijų emisijos siūlymą pagal iki 50 mln. Eur vertės obligacijų programą. Per platinimą grupė pritraukė 13,54 mln. Eur (išplatinta 13 mln. Eur nominalios vertės obligacijų). Tai – didžiausia per vieną platinimą pritraukta suma „Civinity“ istorijoje.

Reklama

Iš viso emisijoje dalyvavo 613 investuotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Aktyviausi buvo mažmeniniai investuotojai – jų buvo 604, o jų investicijos sudarė 6,84 mln. Eur, arba 50,5 proc. visos pritrauktos sumos. Instituciniai investuotojai investavo 6,71 mln. Eur, arba 49,5 proc. emisijos.

„Civinity“ valdybos pirmininko Deivido Jackos teigimu, emisijos rezultatas grupei svarbus ne tik dėl rekordinės sumos, bet ir dėl investuotojų sudėties.

„Šią obligacijų atkarpą vertiname kaip sėkmingą. Pritraukta suma yra didžiausia mūsų istorijoje, tačiau dar svarbiau tai, kad emisija sulaukė labai plataus mažmeninių investuotojų įsitraukimo. Tai rodo, kad „Civinity“ augimo istorija investuotojams yra suprantama, o mūsų planai plėstis per įsigijimus vertinami kaip reali, ne deklaratyvi strategija. Neilgai trukus planuojame skelbti planus, kokius įsigijimus finansuosime šios obligacijų emisijos lėšomis“, – sako D. Jacka.

Platinimas vyko nuo gegužės 27 d. iki birželio 10 d. Bendrovė nurodo, kad planuoja tęsti obligacijų platinimo programą, o pritrauktos lėšos pirmiausia bus naudojamos grupės plėtrai ir įsigijimams užsienio rinkose finansuoti.

Vienas ryškiausių šio platinimo bruožų – smulkiųjų investuotojų aktyvumas. Vidutinė vieno mažmeninio investuotojo investicija siekė apie 11,3 tūkst. Eur, o per vieną platinimo dieną fiziniai asmenys į „Civinity“ obligacijas investavo apie 2 mln. Eur. Pasak bendrovės, tai rodo, kad Baltijos šalyse formuojasi aktyvesnė individualių investuotojų bazė, kuri jau ieško ne vien indėlių ar fondų, bet ir tiesioginių fiksuotos grąžos investicijų į regiono įmones.

„Kapitalo rinka mums nėra vienkartinis finansavimo šaltinis. Matome, kad vis daugiau privačių investuotojų nori tiesiogiai dalyvauti įmonių augimo istorijose, ypač kai jos yra pakankamai aiškios: stabilios pasikartojančios pajamos, augimas per įsigijimus, tarptautinė plėtra ir suprantamas verslo modelis. Mums tai yra ilgalaikio santykio su investuotojais pradžia, o ne vien šios emisijos rezultatas“, – teigia D. Jacka.

Pagal šalis daugiausia lėšų investuota iš Lietuvos – 6,64 mln. Eur, arba 49 proc. visos pritrauktos sumos. Latvijos investuotojai investavo 4,53 mln. Eur, arba 33 proc., Estijos – 2,37 mln. Eur, arba 18 proc. Bendrovės vertinimu, ypač reikšmingas Estijos investuotojų aktyvumas: mažmeniniai investuotojai iš Estijos investavo 1,78 mln. Eur – beveik pusę Lietuvos mažmeninių investuotojų investuotos sumos, nors „Civinity“ šiuo metu Estijoje veiklos dar nevykdo.

„Latvijos ir Estijos investuotojų aktyvumas mums yra labai svarbus signalas. „Civinity“ jau seniai nėra vien Lietuvos bendrovė – veikiame keliose rinkose, plėtrą matome platesnėje Europos erdvėje, o investuotojai pradeda į mus žiūrėti kaip į Baltijos regiono, o ne vien vietinę istoriją. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie tolesnę obligacijų programą“, – sako D. Jacka.

Pasak jo, institucinių investuotojų dalyvavimas šioje atkarpoje buvo santūresnis nei įprastai, tačiau tam įtakos turėjo ir platesnis rinkos fonas – dalis vietos institucinių investuotojų šiuo metu daugiau dėmesio skiria likvidumo valdymui, be kita ko, dėl pokyčių pensijų kaupimo sistemoje.

„Tai nebuvo lengviausias momentas rinkoje. Matėme, kad dalis institucinių investuotojų buvo atsargesni, tačiau mažmeninių investuotojų aktyvumas šį atsargumą iš esmės kompensavo. Tokia struktūra mums yra vertinga, nes ji rodo platesnį pasitikėjimą grupe ir mažesnę priklausomybę nuo vieno investuotojų segmento“, – komentuoja D. Jacka.

„Civinity“ pastaraisiais metais aktyviai vysto pastatų priežiūros, inžinerinių, renovacijos, mobilumo ir skaitmeninių paslaugų kryptis. 2025 m. grupės pajamos pirmą kartą perkopė 100 mln. Eur ribą ir siekė 100,4 mln. Eur, EBITDA sudarė 8,3 mln. Eur. Grupė taip pat yra paskelbusi apie plėtrą už Baltijos šalių ribų, tarp jų – liftų inžinerijos verslo įsigijimą Kroatijoje ir Slovėnijoje.

„Mūsų augimo planas remiasi ne tik organiniu augimu. Matome konsolidacijos galimybių pastatų priežiūros, inžinerinių ir miesto paslaugų srityse, o tam reikalingas lankstus ir prognozuojamas finansavimas. Ši emisija sustiprina mūsų galimybes veikti greitai, kai rinkoje atsiranda patrauklių įsigijimo taikinių“, – sako D. Jacka.

Obligacijų platinimą organizavo „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, papildomi platintojai Latvijoje ir Estijoje – „Redgate Capital“ bei „Evernord“. Emisijos teisinis patarėjas – advokatų profesinė bendrija TEGOS.