Paskelbta
7 metai prieš-
By
Raminta V.
Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso COVID-19 poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų. Pagrindinį smūgį prisiėmė toliausiai nuo senatvės pensijos esantys ir jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė -14,8 procento.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kovo 31 dieną II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginus su metų pradžia.
Konservatyviausi fondai atsilaikė
Pirmąjį metų ketvirtį šalyje veikiančių pensijų turto išsaugojimo fondų grąža sumažėjo nuosaikiai: -4,92 proc. Nedaug nuo jų nutolo 60-66 metų amžiaus klientų santaupas investuojantys fondai, kurių ketvirčio grąžos minusas sudarė 6,12 proc.
LIPFA valdybos nario Tado Gudaičio vertinimu, koronavirusu išbandomi pensijų fondai jau nuo 2019 metų pradžios, sėkmingai įgyvendinus pensijų reformą, veikia pagal gyvenimo ciklo fondų (GCF) strategiją ir tai padėjo amortizuoti konservatyviausių fondų grąžos pokyčius.
„Gyventojui artėjant prie pensijos amžiaus jo fonde atsiranda vis didesnis konservatyvių, nuo didelių svyravimų apsaugančių vertybinių popierių „buferis“, dėl kurio fondas kur kas silpniau atliepia pokyčius akcijų rinkose. Tokiuose fonduose akcijų dalis yra nedidelė ir įprastomis sąlygomis jie auga santūriau, tačiau tokiomis ekonominio ir finansinio streso sąlygomis kaip dabar jie pademonstravo savo atsparumą judėjimui žemyn“, – sako T. Gudaitis.
Jaunesnių dalyvių fondai svyravo labiau
Mažiausią grąžos sumažėjimą pirmąjį ketvirtį patyrė pensijų fondai, investuojantys 53-59 metų amžiaus gyventojų pensijų santaupas, jis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė -11,62 procento. Šios amžiaus grupės pensijų fondų dalyviams iki pensinio amžiaus yra likę mažiausiai 5 metai.
Tuo tarpu nuo 52 metų ir jaunesnių II pakopos pensijų fondų dalyvių šių metų pradžios grąžos sumažėjimas svyruoja apie -17 proc. (46-52 metų sudaro -16,67 proc., 39-45 metų sudaro -17,32 proc., 32-38 metų sudaro -17,28 proc., 25-31 metų sudaro -17,27 proc., 18-24 metų sudaro -17,33 proc.).
„Jaunesnio amžiaus klientams skirtų pensijų fondai pagal GFC strategiją turėtų investuoti drąsiau ir rinktis labiau svyruoti linkusias akcijas, kad iki išėjimo į pensiją gyventojams uždirbtų kuo didesnę grąžą. Natūralu, kad akcijų kursams leidžiantis žemyn, tokie fondai reaguoja labiausiai. Iš kitos pusės, kad ir kokį didelį nerimą keltų COVID-19 sustabdytas gyvenimas, būtent akcijų fondai turi geriausias galimybes pigiai apsipirkti smukusiose rinkose ir tuo pačiu pasinaudoti būsimu jų atšokimu, kadangi lėšos yra investuojamos nuolat“, – teigia T. Gudaitis.
18-59 amžiaus klientų lėšas valdančių pensijų fondų turtas kovo pabaigoje buvo 3,019 mlrd. eurų, iš jų mažiausi buvo 18-24 metų amžiaus klientams skirtų fondų turtas, kuris sudarė 32,165 mln. eurų.
Fondai toliau investuoja
Pensijų fondai laikosi Lietuvos banko patvirtintų investavimo strategijų, skaidančių riziką pagal dalyvių amžių, ir periodiškai investuoja jiems patikėtas lėšas.
„Nerimas dėl COVID-19 poveikio ne tik atskirų šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikai yra suprantamas. Tačiau šioje situacijose vyriausybės ir centriniai bankai nelaukia ir nedelsdami imasi priemonių sušvelninti koronaviruso smūgį, o finansų rinkose atsiveria ne tik praradimai, bet ir galimybės mažesne kaina įsigyti augimo potencialą turinčių vertybinių popierių, todėl jaunesniems dalyviams patartina nekeisti fondo į konservatyvesnį ir tas galimybes išnaudoti“, – sako T. Gudaitis.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Pasidalijo II pensijų pakopos skaičiais: metinis kaupimo rezultatas indėlius lenkia iki 14 kartų
ILTE pritraukė 112 mln. eurų renovacijai – išleido žalias obligacijas su aukščiausiu kredito reitingu
II pakopa po padidinamuoju stiklu: ką praleidžiame svarstydami apie pasitraukimą?
Pasitraukimas iš II pakopos: ar lietuviai nusikirs šaką, ant kurios sėdi?
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų
G.Ilekytė: kodėl maisto kainos Lietuvoje ir vėl sparčiai auga?
Maratonas – renginys, miestui atnešantis milijoninę naudą
Geriausios investavimo platformos: kur investuoti saugiai ir pelningai



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. spalio 20 d. Dar 9 metai nuomoje? Štai kada lietuviai vidutiniškai įsigyja pirmą būstą Lietuvoje savarankiškai...
Pranešimas žiniasklaidai Berlynas, 2026 m. spalio 20 d. „Zalando“ stiprina B2B ambicijas: prie vadovų komandos jungiasi Tomas ChristensonasReklama Siekdama paspartinti...
Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau dalis šioms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik...
Pasikeitus Europos Sąjungos elektroninės atpažinties reikalavimams, Lietuvoje pradedamos keisti „Mobile-ID” paslaugą palaikančios SIM kortelės. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2″ klientai, kurie...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...