Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Perdegimas nėra tik madingas žodis – tai realybė, su kuria susiduria vis daugiau darbuotojų. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, psichikos sveikatos specialistų pagalbos ieško kas penkioliktas papildomu sveikatos draudimu apdraustas žmogus. Tai reiškia, kad kasdien kiekvienas susiduriame bent su vienu žmogumi, kuris kenčia nuo streso, perfekcionizmo spąstų ir vis greitėjančio tempo. Spalis – psichikos sveikatos mėnuo, kuris primena, kad emocinė gerovė lygiai tiek pat svarbi kaip ir fizinė sveikata.
Pasak psichologės Vitalijos Navickės, darbo aplinkoje vis daugiau žmonių susiduria su perfekcionizmu. Tokiu atveju net ir menkiausia klaida atrodo kaip visiškas nesėkmės įrodymas – tokie darbuotojai sunkiai geba pasakyti „ne“, prisiima pernelyg daug atsakomybių, o tai neretai veda prie perdegimo.
„Anksčiau perdegimas dažniau kildavo dėl vadovų spaudimo – vadovai būdavo galios pozicijoje ir priskirdavo vis daugiau užduočių, nepaisydami darbuotojų savijautos. Šiandien situacija keičiasi – daug vadovų turi psichologinių ir personalo valdymo žinių, atsižvelgia į individualius poreikius, netgi sudaro lankstesnius darbo grafikus, suteikia sveikatos draudimą ar apmoka psichologų konsultacijas“, – akcentuoja V. Navickė.
Kad emocinė sveikata sparčiai tampa tiek darbdavių, tiek darbuotojų prioritetu, patvirtina ir draudimo bendrovės BTA duomenys. Vienaragio sėkmės receptas
„Psichikos sveikatos specialistų pagalba tampa vis aktualesnė – 2025 m. preliminariai 1 iš 15 apdraustųjų kreipėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų, kai dar prieš pandemiją tokių atvejų buvo vos 1 iš 25. Tokie skaičiai padeda atskleisti aiškią tendenciją – žmonės vis drąsiau naudojasi darbdavio suteikiamu sveikatos draudimu ir renkasi pasirūpinti savo emocine gerove“, – tvirtina Asmens draudimo produkto vadovas Gediminas Bulenokas.
Kai nepadeda net atostogos
Pasak psichologės, vienas pirmųjų perdegimo darbe simptomų – padidėjęs klaidų skaičius. Žmogus dažnai mano, kad tiesiog reikia labiau susikaupti, pasistengti dar daugiau, tačiau iš tiesų tai signalas, jog vidiniai resursai jau senka.
„Perdegimas paveikia ne tik psichologinę, bet ir biologinę būklę – smegenyse gali vykti pokyčiai, todėl neretai prireikia ne tik psichoterapijos, bet ir medikamentinio gydymo. Dar vienas stiprus signalas – nuovargis, kuris nepraeina net po atostogų ar gero miego. Jei, nepaisant kelių savaičių poilsio, žmogus jaučia išsekimą, silpnumą ir sunkumą, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos“, – tvirtina V. Navickė. Sukčių internete tik daugėja
Ji priduria, kad šių simptomų ignoravimas gali turėti tragiškų pasekmių – perdegimas neapsiriboja vien nuovargiu ar motyvacijos stoka, jis gali išsivystyti į sunkius psichikos sutrikimus, kurie daro neigiamą įtaką ne tik pačiam žmogui, bet ir jo aplinkai.
„Žmogus nebegali dirbti, pasirūpinti savimi, todėl kenčia visa šeima. Darbdaviai neretai atsiduria sudėtingoje situacijoje – mato, kad darbuotojas nebesusitvarko, bet bijo jį atleisti, nes nežino, ar tai nepastūmės link dar blogesnių pasekmių. Tai galiausiai paliečia ir vaikus, kurių sveikatai bei raidai tėvų emocinė būklė turi ilgalaikę įtaką“, – akcentuoja psichologė. Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti
Darbdavių indėlis itin svarbus
Darbdavių sprendimai gali turėti esminę įtaką darbuotojų emocinei sveikatai. Svarbiausias žingsnis – suteikti sveikatos draudimą, apimantį psichikos sveikatos specialistų konsultacijas. BTA duomenimis, darbuotojai noriai naudojasi darbdavių apmokamomis psichologo konsultacijomis.
„Įmonės vis dažniau domisi psichologinės pagalbos galimybėmis, o jos yra prieinamos visiems, pasirinkusiems Ambulatorinio gydymo programą, tačiau jaučiame, kad klausimų dėl psichikos sveikatos specialistų paslaugų kompensavimo daugėja. Tai rodo augantį darbdavių susidomėjimą emocine darbuotojų gerove“, – pabrėžia BTA Asmens draudimo produkto vadovas.
Pasak psichologės, toks sprendimas – ne tik reali finansinė pagalba, bet ir ženklas, kad darbuotojų gerovė yra organizacijos prioritetas. Būtent dėl tokių priemonių darbuotojai dažnai renkasi vieną ar kitą darbdavį. Dažniausios psichikos ligos
„Žinoma, ne tik papildomas sveikatos draudimas, bet ir įvairūs mokymai yra itin svarbi darbdavių investicija į darbuotojų emocinę sveikatą. Jie suteikia ne tik žinių, bet ir praktinių įrankių, padedančių valdyti stresą, atpažinti pirmuosius perdegimo simptomus bei kurti pagarbią, palaikančią darbo aplinką. Vis dažniau darbdaviai kviečia lektorius vesti tokias programas, ir tai tampa realiu indėliu į geresnę darbuotojų savijautą bei pozityvesnę organizacijos atmosferą“, – teigia psichologė.
Vasarą užregistruota daugiausia žalų per trejus metus: ekspertai primena, kaip apsaugoti turtą rudenį
Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju
Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų
Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta
Bilietas į svajonių atostogas: ką privalu apgalvoti prieš dovanojant kelionę?
Juodojo penktadienio pinklės: ekspertai įspėja – per kelias minutes galite prarasti tūkstančius
Vieniems – keli šimtai, kitiems – keliasdešimt tūkstančių: kiek iš tiesų gali kainuoti netikėtos situacijos?
Ekspertai perspėja keliaujančius su šeima: tai būtina žinoti, jei vykstate už Europos ribų
Stiklo įdaužos, akumuliatorių kaprizai ir lapų pinklės: kodėl ruduo – išbandymas automobiliams?





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vilniaus verslo centre „Hero“ pradėjo veikti dienos pietų restoranas „Lumo“, kuriame užsakymas ir atsiskaitymas vyksta telefonu, o lankytojai aptarnaujami prie...
ILTE investuoja 25 mln. Eur į Trijų jūrų infrastruktūros fondų fondą (3JI FoF) – tai pirmoji banko investicija iš savo...
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų.
Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta „Rail Baltica“ ruožuose nustatyta defektų. LTG reikalauja juos pašalinti, o „Fegda“ dalį problemų sieja su projektu.
VERT prognozuoja, kad 2026–2027 m. šildymo sezoną šiluma gali brangti 13–25 proc. Labiausiai kainos gali augti dujas naudojančiose savivaldybėse.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...