Paskelbta
1 metai prieš-
Baltijos šalyse ir Lenkijoje „Enefit“ viešajame elektromobilių įkrovimo tinkle jungčių skaičius perkopė 1500 – vien Lietuvoje jų įrengta 560, dar beveik 620 iš jų yra Estijoje ir po 160 Latvijoje bei Lenkijoje. Ekspertai sako, kad infrastruktūros plėtra šiose šalyse rodo elektromobilių skaičius gatvėse augimą, tačiau ne tokį spartų, kaip norėtųsi.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ toliau plečia viešojo įkrovimo tinklo infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Naujai įrengtos ir paleistos įkrovimo stotelės yra simbolinis pasiekimas, vainikuojantis jau 1500 jungčių visose plėtros šalyse. Tokiu būdu dar labiau įtvirtintos bendrovės, turinčios plačiausią viešąjį įkrovimo tinklą šiose šalyse, pozicijos. Viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad įkrovimo stotelių plėtrą diktuoja augantis elektromobilių skaičius keliuose.
„Matome, kad gyventojai vis dažniau vietoj automobilių su vidaus degimo varikliais renkasi elektromobilius. Jų skaičius gatvėse auga, tačiau potencialas dar neišnaudotas. Procesas tikrai galėtų vykti greičiau ir erdvės tobulėjimui tikrai yra. Nepaisant to, gyventojų viešojo įkrovimo stotelių poreikis diktuoja žaidimo taisykles ir verčia reaguoti, todėl jau ir dabar turime kuo pasidžiaugti – jungčių skaičius šalyse, kuriose veikiame, perkopė 1500. Norime ir siekiame užtikrinti, kad įkrovimas būtų kuo patogesnis ir prieinamesnis tiek miestuose, tiek tarpmiestiniuose keliuose“, – sako T. Žilionis. Augantys būsto užliejimo skaičiai Lietuvoje
„Enefit“ valdo vieną didžiausių viešojo įkrovimo tinklų Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir toliau tikslingai jį plėtoja, siūlydama viešojo įkrovimo sprendimus tiek privatiems, tiek verslo klientams. Susisiekimo ministras Lenkijoje kalbėsis apie tarptautinius logistikos koridorius ir jų plėtrą
„Matome, kad elektromobiliai ir elektros energija varomas transportas nebėra ateities tendencija. Tai realybė, kuriai turime sukurti tvirtą ir tvarų pagrindą. Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, tas pagrindas, kurį kuriame visi kartu, darosi vis stipresnis. Jau ir dabar Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 1,03 įkrovimo stotelės ir tai yra geriausias rezultatas visose Baltijos šalyse. Belieka tikėtis, kad gyventojai vis drąsiau rinksis elektromobilius“, – pridūrė „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas.
Atsinaujinančios energijos technologijų bendrovėsGridX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra vis dar labai svarbi – net 32 proc. visų įkrovimo sesijų vyksta būtent čia. Nors dauguma vairuotojų, dėl patogumo, renkasi įkrovimą namuose, itin greito įkrovimo stotelės tampa būtinybe – tiek ilgesnėms kelionėms, tiek kasdieniam mobilumui mieste. Tyrimo duomenimis, dažniausiai tokiose stotelėse įkrovimas trunka 20–30 minučių. Energetinio bendradarbiavimo banga – raktas į saugią, tvarią ir nebrangią energiją Baltijos jūros regione
„Enefit“: per metus Lietuvoje – 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė
Kiek kainuoja šventinė nuotaika? Papasakojo, kaip apskaičiuoti galimas elektros išlaidas
Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?
Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį
Palangoje – 5 naujos „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelės
Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles: pataria, į ką atkreipti dėmesį
Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Kava, sveikatos draudimas ir EV įkrovimo stotelė – ar tai gali tapti nauja darbdavio valiuta?
Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


„Telia Lietuva“ per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius uždirbo 78,8 mln. eurų grynojo pelno – 16,5 proc. daugiau nei tuo...
Lietuvos gynybos pramonės įmonės „RSI Europe“ ir Estijos partnerės „Odin Defence“ projektui skirta 29,5 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimo. Lietuvių...
Lietuvos maitinimo verslui artimiausiu metu nereikėtų tikėtis grįžtančios sumažintos PVM lengvatos. Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete...
Perteklinės biurokratijos ir neefektyvaus viešojo administravimo ekonominė kaina Lietuvoje gali siekti nuo 0,4 iki 1,3 mlrd. eurų per metus. Tokį...
Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą,...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...