Verslas
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį
Prieš dešimtmetį dalis gyventojų nerimavo, kad euro įvedimas išaugins kainas ir sumažins perkamąją galią. Tačiau Lietuvos verslas jau tuomet gerai suprato, kad kainų lygį lemia ne valiutos pavadinimas, o visai kiti veiksniai – konkurencija, efektyvumas, našumas ir kuriama pridėtinė vertė. Būtent todėl perkamosios galios dinamika per pastaruosius dešimt metų parodė visai kitą istoriją, nei buvo nuogąstauta.
Reklama
Verslo matymas buvo tikslesnis ir dėl to, kad būtent įmonės pirmos pajunta, kas iš tikrųjų lemia kainų spaudimą, sako „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
„Konkurencinga rinkoje veikianti įmonė negali kelti kainų vien todėl, kad pasikeitė valiuta – ji jas kelia arba mažina tik tuomet, kai kinta jos sąnaudos, investicijų apimtys ar kuriamos vertės lygis. Tai rodo ir pastarojo dešimtmečio duomenys: darbo našumo augimas, didėję atlyginimai ir investicijos į efektyvumą tapo pagrindiniais kainodaros varikliais“, – teigia ekspertas.
Augo vidutinis atlyginimas
Per pastaruosius dešimt metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gerokai sparčiau nei kainos vartotojams. 2015 m. vidutinis neto darbo užmokestis siekė apie 563 Eur, o 2025 m. pirmąjį ketvirtį – 1436 Eur. Internetines parduotuves idėjos
„Tai reiškia, kad gyventojų pajamos per dešimtmetį padidėjo maždaug 155 proc., kai per tą patį laikotarpį vartotojų kainų indeksas pakilo apie 57 proc. Kitaip tariant, perkamoji galia augo gerokai greičiau nei kainos“, – sako D. Tamašauskas.
Lietuvos eksportas tapo konkurencingesnis
Svarbu ir tai, kad euras leido aktyviau konkuruoti eksporto rinkose. Pasak eksperto, turėdamos bendrą valiutą su didžiausia dalimi prekybos partnerių, Lietuvos įmonės sumažino apskaitos ir sandorių kaštus, valiutos svyravimo riziką, o tai padėjo pasiūlyti patrauklesnes sąlygas užsienio klientams. Egidijus Bubelė: trys reikšmingos SVV investicijų kryptys 2025 metais, kurių negalima praleisti
„Euras pašalino vieną didžiausių neapibrėžtumų, su kuriais verslas susidurdavo prieš 2015 metus. Anksčiau gamintojams, vežėjams ir aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms net nedidelis valiutų kurso pokytis galėjo lemti pelno svyravimus. Įvedus bendrą valiutą supaprastėjo kainodara, o kartu ir derybos dėl ilgalaikių kontraktų. Įmonės gali drąsiau planuoti plėtrą, investuoti į gamybą, vienodus standartus ir inovacijas“, – pasakoja D. Tamašauskas.
Verslas reagavo profesionaliai
Per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau panašiu tempu, kaip ir kitose Baltijos šalyse – tai būdinga ekonomikoms, artėjančioms prie Vakarų valstybių pragyvenimo lygio. Anot eksperto, euras Lietuvos ekonomikai suteikė stabilumo, sumažino finansines rizikas ir pritraukė daugiau investicijų, kas šalį priartino prie ES ekonominio lygio. 2024 m. Lietuvoje realusis BVP vienam gyventojui perkamosios galios paritete siekė apie 87 proc. ES vidurkio. Lean mokymai siekiant didesnio verslo našumo
„Pasiekę ES šalių lygį galime gyventi europietiškiau, nejausdami įtampos dėl žymiai didesnio kainų ir gyvenimo lygio skirtumo kitose valstybėse, pavyzdžiui Prancūzijoje ar Vokietijoje. Kitaip tariant, nors kainos augo, lygiagrečiai augo ir šalies ekonomika, pajamos ir investicijų apimtys. Tai pokyčiai, atnešę naujų galimybių ir verslui, ir gyventojams“, – apibendrina jis. Vienas euras per dieną
Reklama
