Lietuvių renovacijos projektas sulaukė pripažinimo– atsidūrė tarp Europos geriausiųjų

„Atnaujinkime miestą“, Vilniaus miesto savivaldybės įkurta organizacija, veikianti kaip renovacijos kompetencijų centras, pretenduoja į svarbų apdovanojimą. Ji pateko į Europos Parlamento (EP) rengiamo konkurso finalą vienoje iš 3 kategorijų. Atrankos komisija įvertino „Atnaujinkime miestą“ taikomą „vieno langelio“ principą, leidžiantį lydėti daugiabučių atnaujinimui pasiryžusius gyventojus nuo starto iki finišo. Tai, ar Lietuvos organizacija pelnys laimėjimą, lems viešas balsavimas, truksiantis iki birželio 1-osios.

Reklama

„Atnaujinkime miestą“ tapo vienu iš trijų 2025 m. apdovanojimų finalininkų kategorijoje, pavadintoje „Vietinis energetikos pokytis“. Joje apdovanojimas skiriamas jau įgyvendintiems tvarios energijos sprendimams. Dėl nugalėtojo laurų „Atnaujinkime miestą“ konkuruos su įmone „proKima“ iš Vokietijos ir kompanija „Community Energy for Social Housing“ iš Otterbeeko Belgijoje.

Laimėtojai bus išrinkti internetiniu balsavimu, kuris vyks iki birželio 1-osios, o jo rezultatai bus paskelbti birželio 10 dieną specialioje apdovanojimų ceremonijoje.

„Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė neslepia džiaugsmo dėl tokio savo atstovaujamos įstaigos pripažinimo ir sako, kad atstovauti Lietuvą yra nemenkas iššūkis. Tačiau kartu tai ir puiki galimybė dar plačiau pristatyti organizacijos kompetencijas bei taikomas naujoves. Lietuvoje veiklą pradeda „GreenTech Hub“

Kasmet vykstantys Europos tvariosios energijos apdovanojimai (EUSEW) pagerbia išskirtinius žmones ir projektus, kurie išsiskiria naujovėmis ir pastangomis energijos efektyvumo bei atsinaujinančios energijos srityse. Geriausių Europos švarios energijos projektų švente vadinamo renginio komisija šiemet atrinko devynis finalininkus trijose kategorijose: „Inovacijos“, „Vietos energetikos veiksmas“ ir „Moteris energetikoje“.

„Amiesto“ tapimą finalininkais pirmiausia matau kaip daugiabučių namų atnaujinimo programos administratorių darbo įvertinimą“, – įsitikinusi Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Ilgai laukiate, kol iš čiaupo „atbėgs“ šiltas vanduo?

 Rezultatai kalba patys už save 

Daugiabučių namų renovacija gyventojus neretai baugina dėl sudėtingų administracinių procedūrų, finansinių kliūčių bei techninių žinių trūkumo.

Reklama

„Atsižvelgdami į šias kliūtis, sukūrėme „vieno langelio“ (angl. One-stop-shop) modelį, kuris supaprastina procesą, užtikrina visapusišką paramą ir padeda gyventojams gauti palankų finansavimą“, – pasakoja E. Randytė. Daugiabučių renovacija apima pastatų apšiltinimą, šildymo sistemų atnaujinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą bei tvarių statybos praktikų diegimą.  „Moller Auto“ skelbia rezultatus

Rezultatai kalba patys už save. „Kiekvienas renovuotas pastatas priartina mus prie Europos Sąjungos keliamų nulinės anglies dioksido emisijos tikslų. Vidutiniškai daugiabučio renovacija padidina pastato energinį efektyvumą 50–60 proc. Tai ne tik sumažina anglies dioksido išmetimą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę – pastatai atnaujinami, o sąskaitos už komunalines paslaugas mažėja“, – sako E. Randytė.

Apskaičiuota, kad „Atnaujinkime miestą“ įgyvendintų projektų visuma kasmet sutaupo apie 77 gigavatvalandes elektros energijos ir sumažina anglies dioksido (CO2) išmetimą beveik 18,5 tonos. „Kad įsivaizduotumėte – tai prilygsta daugiau kaip 4 tūkst. automobilių (naudojančių vidaus degimo variklius) pašalinimui iš kelių arba metiniam 64 tūkst. žmonių elektros sunaudojimui“ – aiškina „Atnaujinkime miestą“ vadovė.

Plėtra Vilniuje ir už jo ribų 

Šiuo metu „Atnaujinkime miestą“ plečia savo įgyvendintą „vieno langelio“ modelį visame Vilniuje. Įstaiga siekia skatinti kvartalinę renovaciją bei stiprinti finansinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas prieinamas bei ilgalaikis finansavimas.  Lietuvos pramonė sukūrė pažangų sprendimą daugiabučiams renovuoti

„Mūsų iniciatyva rodo, kad struktūruotas, į bendruomenę orientuotas požiūris gali supaprastinti ir paspartinti renovacijos procesus bei paskatinti didelio masto energinio efektyvumo pažangą“, – sako E. Randytė, pabrėždama, kad šis modelis gali būti pritaikytas ir kituose Lietuvos miestuose ar net kitose šalyse.

„Vilnius gali būti pavyzdžiu ir dalintis patirtimi su kitomis savivaldybėms. Suteikdami gaires, kaip sukurti panašią sistemą, galime padėti kitiems miestams įgyvendinti „vieno langelio“ sprendimus ir paspartinti energiją taupančias renovacijas“, – akcentuoja „Atnaujinkime miestą“ vadovė.

Skydinei pastatų renovacijai – 200 mln. eurų, procesas greitės triskart