Vasara išryškino darbuotojų piktnaudžiavimo atvejus – „atostoginius“ keičia „biuleteniai“

Teoriškai serga, realybėje poilsiauja paplūdimyje – toks darbuotojų elgesys vis dažniau pastebimas Lietuvoje. Personalo specialistės teigimu, poreikis nedarbingumui itin išauga, vos tik vasarą pasitaiso orų prognozės. Vis dėlto piktnaudžiauti nedarbingumu nerekomenduojama – darbdavys gali bet kada patikrinti, ar darbuotojas teisėtai naudojasi ligos diena, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Kasmet išlaidos socialinėms išmokoms ligos ar sveikatos priežiūros atvejais sudaro nemenką sumą Lietuvoje. Vien 2023 metais tam skirta beveik 4 mlrd. eurų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pasak „Bitės“ žmonių ambasados vadovės Eglės Staniulionės, neretai darbuotojai naudojasi tuo, kad pirmas dvi nedarbingumo dienas apmoka ne „Sodra“, o darbdavys, tad ligos dienos atsieina kur kas didesnę sumą.

„Turbūt galėtume tai vadinti nauju virusu darbo rinkoje. Juk labai patogu: dvi dienas neva sergi, grįžti į darbą vienai dienai, vėl pasiimi nedarbingumą porai dienų – ir taip sukasi ratas. Užmokestį gauni už penkias dienas, nors realiai dirbai tik vieną. Tokie modeliai nieko nekainuoja valstybei, todėl kartais nesulaukia ir griežtesnio atsako“, – pasakoja E. Staniulionė.

Jos teigimu, galimybes naudotis fiktyviu nedarbingumu palengvina telemedicina. Pakanka skambučio šeimos gydytojai, kad be realaus sveikatos patikrinimo gautum leidimą pailsėti nuo darbo.

„Išties įdomiai atrodo, kai darbuotojų sergamumas išauga ne tik sezoninių peršalimo ligų metu, bet ir vasarą, vos tik sinoptikai paskelbia gerų orų prognozes. Pasitaiko atvejų, kad kai kurie darbuotojai specialiai renkasi „pasirgti“ ilgiau, siekdami gauti ligos išmoką ir tuo pačiu ilsėtis, nenaudojant sukauptų atostogų“, – sako „Bitės“ žmonių ambasados vadovė. Verslas praranda pasitikėjimą VMI sprendimais

Nors pagal įstatymus už pirmas dvi ligos dienas darbdavys sumoka nuo 62,06 proc. iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, didelės ir tarptautinės įmonės Lietuvoje dažniausiai darbuotojams skiria nuo 75 proc. iki 100 proc. vidutinio atlygio. Nuo trečios ligos dienos „Sodra“ kompensuoja tik 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Kilus įtarimams gali tekti pasitikrinti sveikatą

Vis dėlto darbdaviai turi ir teisinių galimybių reaguoti, jei darbuotojų sergamumas kelia įtarimų. Vienas jų – prašymas papildomai pasitikrinti sveikatą. Kokybiškas poilsis per atostogas

„Pagal Lietuvoje galiojančius darbo teisės aktus darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai kas dvejus metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Bet jei kyla pagrįstų abejonių dėl darbuotojo gebėjimo dirbti – tarkim, žmogus dažnai serga ir tai trukdo darbui, galima jo paprašyti pateikti naują sveikatos medicininę pažymą“, – sako E. Staniulionė.

Efektyviausia priemonė, anot jos, vis dėlto yra tiesioginis ryšys tarp vadovo ir darbuotojo. Reguliarūs susitikimai, rūpestis darbuotojo gerove ir abipusis pasitikėjimas leidžia išvengti piktnaudžiavimo ligos dienomis.

„Kai vadovas palaiko normalų santykį su darbuotojais, nėra taip lengva jam meluoti tiesiai į akis. Būtent vadovo atsakomybė yra žinoti, kodėl žmogus neatėjo į darbą – ar jis susirgo, ar kažkas nutiko. Yra visiškai normalu pasidomėti darbuotojo savijauta, įvertinti, kada jis grįš į darbą. Galbūt reikia skubiai organizuoti sergančio žmogaus pavadavimą, perskirstyti darbo krūvį likusioje komandoje, kad nesustotų svarbūs procesai“, – paaiškina viena skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovių.

Gali atšaukti ligos išmoką

Personalo specialistės teigimu, dar vienas būdas atskleisti darbuotojų piktnaudžiavimą nedarbingumu – socialiniai tinklai. Yra buvę atvejų, kai darbuotojas praneša apie ligą, o kolegos pastebi, jog tuo metu jis viešina atostogų nuotraukas iš pajūrio.

„Yra tekę ir man važiuoti aplankyti neva sergančio darbuotojo su kilogramu obuolių, bet paaiškėjo, kad reikėjo važiuoti į paplūdimį. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ su įrodymais – pilnai pakanka ir socialinių tinklų nuotraukų, kad „Sodra“ išnagrinėjusi konkretų atvejį atšauktų ligos išmoką“, – sako E. Staniulionė. Kaip verslui nepaskęsti laviruojant tarp taisyklių ir VMI interpretacijų?

Pasak jos, būtent abipusis pasitikėjimas padeda išvengti tokių situacijų, ir kaip pavyzdį pateikia „Bitėje“ taikomą iniciatyvą „Sveikstu namie“. Jei darbuotojas jaučia ligos simptomus, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, jis gali dirbti nuotoliu neribotą laiką.

„Pastebėjome, kad kai neriboji ligos dienų, darbuotojai yra mažiau linkę jomis piktnaudžiauti. Kitose įmonėse, kur leidžiama sirgti namie, tarkim, 5 dienas per metus, žmonės dažnai stengiasi tas dienas išnaudoti“, – sako E. Staniulionė. Byloje dėl „Orlen Lietuva” veiksmų Lietuvos tesimai nepažeidė žmogaus teisių konvencijos

Emitentams, prekiaujantiems savomis akcijomis, – rekomendacijos, kaip valdyti rizikas