Seimas svarsto iki 180 dienų riboti įmonių veiklą: ką iš tikrųjų siūloma suteikti VMI?

Lietuvos Seime svarstomas mokesčių administravimo taisyklių griežtinimas, kuris tam tikrais atvejais suteiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai galimybę kreiptis į teismą dėl laikino įmonės veiklos apribojimo. Maksimali pradinė ribojimo trukmė projekte numatyta iki 180 dienų. Lapkričio 3 dieną viešojoje erdvėje vėl aptartas šių pataisų poveikis verslui. Svarbu aiškiai pabrėžti: ši nuostata dar nėra įsigaliojusi, o VMI pati be teismo sprendimo pagal aptariamą projektą įmonės veiklos nestabdytų.

Ką numato dabar svarstomas projektas

Siūloma nuo 2027 metų gegužės leisti VMI prašyti teismo riboti įmonės veiklą, kai dėl mokestinių pažeidimų galima žala biudžetui siektų bent 400 bazinių socialinių išmokų, tai yra apie 31,2 tūkst. eurų pagal numatytą 2027 metų BSI dydį. Taip pat svarbios aplinkybės, kai bendrovė trukdo patikrinimui ar neteikia reikiamos informacijos. Projekte nustatyta, kad dėl ribojimo masto ir trukmės teismas turėtų apsispręsti greitai, tačiau kriterijų vertinimas ir įrodymų pakankamumas liktų esminiais ginčo klausimais.

Kodėl minima 180 dienų riba

Įstatymo projekte pradinė veiklos ribojimo trukmė galėtų siekti iki 180 dienų, o nepašalinus pažeidimų priežasčių numatyta galimybė prašyti teismo pratęsimo dar tokiam pat laikotarpiui. Toliau galėtų būti keliama likvidavimo inicijavimo tema. Kita vertus, teismo nurodytomis sąlygomis turėtų likti galimybė vykdyti tam tikrus mokėjimus, pavyzdžiui, atsiskaityti su darbuotojais ir biudžetu. Todėl formuluotė, kad VMI galės vienu sprendimu „užrakinti“ visas įmonės sąskaitas, būtų klaidinanti ir neatitiktų aptariamos teisinės konstrukcijos.

Kokių problemų baiminasi verslas

Kritikai įspėja, kad net laikinas veiklos ribojimas gali sudaryti grandininį poveikį: tiekėjai praranda užsakymus, darbuotojai susiduria su neužtikrintumu, o kreditoriai vertina bendrovę kaip rizikingesnę. Didžiausias pavojus gali kilti toms įmonėms, kurių sutartys reikalauja nepertraukiamos veiklos. Kita vertus, valstybė siekia efektyviau kovoti su fiktyvia veikla ir mokesčių vengimu, dėl kurio nukenčia sąžiningi konkurentai. Svarbu ieškoti proporcingos pusiausvyros tarp abiejų interesų, o ne laikyti kiekvieną tikrinamą įmonę nesąžininga.

Ką verta padaryti įmonės vadovui

Nors teisės aktas dar svarstomas, gera dokumentų tvarka reikalinga jau dabar. Reikėtų užtikrinti, kad apskaitos registrai būtų pateikiami laiku, mokestiniai pranešimai pasiektų atsakingą asmenį, o VMI paklausimai neliktų be atsakymo dėl elementarių organizacinių spragų. Kai ginčijamas mokesčio apskaičiavimas, būtina saugoti susirašinėjimą, pirminius dokumentus ir argumentus. Veiklos ribojimo rizika nėra priežastis slėpti problemą: kuo anksčiau vadovai aiškinasi situaciją su buhalteriu ar teisininku, tuo lengviau atskirti tikrą pažeidimą nuo apskaitos klaidos.

Kaip suprasti beveik 200 mln. eurų prognozę

Finansų ministerija anksčiau nurodė, kad priemonių paketas galėtų padėti susigrąžinti beveik 200 mln. eurų mokesčių, tačiau šis vertinimas apima skirtingus mokesčius ir kelerius metus susikaupusius praradimus. Tai nėra garantuotos papildomos vienų metų biudžeto pajamos. Vertinant reformą verslo požiūriu svarbu skaičiuoti ne tik biudžeto surinkimo naudą, bet ir proceso kaštus, teismų apkrovą bei sąžiningiems mokėtojams tenkančią administracinę naštą.

Kodėl svarbi proceso teisė

Svarstant tokią griežtą priemonę kaip laikinas veiklos ribojimas, itin svarbios galimybės ginčyti sprendimą, teismui pateikti įrodymus ir užtikrinti proporcingumą. Skirtingai nuo įprasto delspinigių apskaičiavimo, veiklos sustabdymas gali paveikti trečiuosius asmenis, kurie nėra susiję su mokestiniu pažeidimu. Todėl teisėkūroje aktualu tiksliai apibrėžti sąlygas, kurioms esant priemonė būtų taikoma. Svarbu ir tai, ar verslas turi pakankamai laiko bei informacijos savo pozicijai pateikti. Ši diskusija yra ne vien apie mokesčių surinkimą, bet ir apie verslo veiklos tęstinumo apsaugą.

Sąžiningos konkurencijos argumentas

Įmonės, kurios deklaruoja ir sumoka mokesčius, dažnai konkuruoja su rinkos dalyviais, galinčiais siūlyti žemesnes kainas dėl mokesčių vengimo. Veiksminga kontrolė gali padėti išlyginti konkurencijos sąlygas, tačiau tik tuomet, kai priemonės taikomos tiksliai ir numatomai. Jei verslas bijos neproporcingų sankcijų už dokumentavimo klaidą, tai gali mažinti pasitikėjimą administravimu. Todėl reformos sėkmė turėtų būti vertinama pagal atskleistus tyčinio vengimo atvejus, ginčų kokybę ir pagrįstumą, o ne vien pagal patikrinimų ar inicijuotų ribojimų skaičių. Tokį poveikį bus galima įvertinti tik po realaus įsigaliojimo.

Praktinis žingsnis verslui ir investuotojui

Įmonės viduje pravartu paskirti vieną atsakingą asmenį, kuris seka oficialius pranešimus, ir numatyti jo pavaduotoją. Apskaitos klaidos ne visada reiškia tyčinį mokesčių vengimą, tačiau ilgai neatsakomi paklausimai gali apsunkinti situaciją. Vadovams naudinga turėti paprastą registrą, kuriame matyti, kada gautas VMI raštas, kokių duomenų prašoma ir kada pateiktas atsakymas. Toks administracinis procesas kainuoja mažiau nei vėlesnis skubus ginčo sprendimas. Jis taip pat leidžia nepasikliauti vien išoriniu buhalteriu, jei komunikacija netikėtai nutrūksta.

Kol Seimas nepakeitė įstatymo ir nėra patvirtintos įsigaliojimo sąlygos, aptariamų apribojimų nereikia pristatyti kaip galiojančios VMI galios. Tačiau projektas aiškiai rodo kryptį: mokestinės rizikos valdymas įmonėms taps dar svarbesnis.

Šaltiniai: LRT / BNS – Seimas svarsto priemones dėl mokesčių vengimo; Verslo žinios – teisinė pataisų analizė, lapkričio 3 d..