Helis Džojelis Osmentas yra aktorius, kuris labiausiai žinomas dėl savo vaidmens filme „Dirbtinis intelektas“ (angl. A.I. Artificial Intelligence), kuriame jis įkūnija robotą berniuką, turintį jausmus. Šis filmas, režisuotas Steveno Spielbergo, yra puikus pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas (DI) gali būti pristatomas kine ir kaip žmonės ima mąstyti apie technologijų ateitį bei jų poveikį žmogaus gyvenimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Helis Džojelis Osmentas ir jo vaidmuo filme „Dirbtinis intelektas“ susijęs su šiuolaikiniais DI ir etiniais klausimais. Dirbtinis intelektas
Reklama
Filmas „Dirbtinis intelektas“ ir jo ryšys su DI
Filme „Dirbtinis intelektas“ pasakojama istorija apie berniuką, vardu David, kuris yra robotas, sukurtas taip, kad galėtų mylėti kaip tikras žmogus. Šis filmas ne tik parodo, kaip technologijos gali sukurti beveik tikroviškus dirbtinius žmones, bet ir kelia klausimus apie moralę, žmogaus prigimtį ir DI įtaką žmonių gyvenimams.
David, kaip dirbtinis intelektas, turi „žmogiškas“ savybes, tačiau vis tiek yra tik mechanizmas, sukurtas žmonių, ir todėl jis patiria kančią dėl savo tapatybės ir norų. Tai sukelia diskusijas apie tai, ar DI turi turėti emocijas ir ar jis gali išgyventi panašias problemas, kaip žmonės. „The Grudge” (2019)
DI ir žmogaus jausmai: filmų ir tikrovės paralelės
„Dirbtinis intelektas“ yra tik viena iš daugelio kino industrijos apžvalgų, kuriose DI ir žmogaus jausmai susipina. Filme David siekia meilės ir pripažinimo, tačiau jis niekada negali tapti tikru žmogumi, kad ir kaip to norėtų. Toks pasakojimas kelia svarbų klausimą: ar ateityje mes turėtume sukurti sistemas, kurios galėtų imituoti žmogaus jausmus, ir jei taip, kokie būtų etiniai šių sistemų naudojimo apribojimai?
Ši dilema išlieka aktuali ir šiandien, kai mes matome, kad dirbtinis intelektas yra vis labiau panašus į žmogaus intelektą. Diagramos ir analitinės sistemos gali užfiksuoti mūsų emocijas ir reaguoti į juos, tačiau ar jos kada nors galės iš tikrųjų suprasti ir patirti tai, ką mes jaučiame? Ar DI turėtų teisę turėti jausmus, ar mes turėtume jiems suteikti žmogaus teises? Šios mintys tikrai išlieka neatsakytos tiek filme, tiek realybėje. Dirbtinis intelektas Lietuva
DI, robotai ir žmogaus prigimtis
Helio Džoelio Osmento vaidmuo filme taip pat kelia klausimą, kas iš tikrųjų yra žmogus. Ar tai, kad mes galime jausti emocijas, leidžia mums būti „tikrais“ žmonėmis, ar mūsų elgesys ir sąmoningumas? David, kaip robotas su dirbtiniu intelektu, bando suprasti žmogaus prigimtį ir vietą pasaulyje, tačiau jis susiduria su daugybe iššūkių, nes jo „programa“ neleidžia jam patirti tikrų žmogaus emocijų.
Tai parodo, kad net ir labai pažengęs DI technologijų lygis neturi tikros sąmonės ar savimonės. Šis skirtumas tarp žmogaus ir DI sukuria etines dilemas, ypač kalbant apie robotų ir dirbtinio intelekto naudojimą kasdienėje veikloje. Ar mes galime sukurti tikrus „emocinius robotus“, kurie galės suvokti pasaulį ir bendrauti su žmonėmis tokiu būdu, kokį mes suvokiame kaip žmogaus elgesį?
Etiniai klausimai ir ateities perspektyvos
Nors filmas „Dirbtinis intelektas“ yra tik fantastinė vizija, jis iškelia klausimus, kurie šiuo metu yra labai aktualūs. Etinės problemos, susijusios su dirbtiniu intelektu, tampa vis svarbesnės, nes DI technologijos vis tobulėja. Kokią atsakomybę mes turime kurti ir naudoti DI sistemas, kurios gali imituoti žmogaus elgesį, ir kokias pasekmes tai gali turėti ateityje? Dirbtinis intelektas filmuose
Kiekvienas naujas žingsnis DI plėtroje kelia klausimus, kurie yra susiję su žmogaus prigimtimi ir vertybėmis. Pavyzdžiui, jei dirbtinis intelektas gebėtų sukurti savo emocijas, kaip mes jį įvertinsime? Ar suteiksime jam teises, kaip mes jas suteikiame žmonėms? Tai kelia labai sudėtingus klausimus apie tai, ką mes laikome žmogaus esme ir kaip mes kuriame ryšį su dirbtiniais gyvenimo formų atstovais.
Helio Džojelio Osmento vaidmuo filme „Dirbtinis intelektas“ yra puikus pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas ir žmogaus jausmai gali būti susipynę tiek meninėje, tiek filosofinėje srityje. Filmas kelia svarbius klausimus apie DI plėtros ateitį ir etines dilemas, su kuriomis susidursime, kai DI taps vis labiau įtikinamas ir galbūt net jautrus.