Programuoti gali kiekvienas: dirbtinis intelektas praverčia ir finansininkams, ir personalo specialistams

Nieko nebestebina dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas technologinėse veiklose: programavime, inžinerijoje ir kt. Tačiau finansų, personalo valdyme, taip pat darbų saugoje ši technologija dar tik ieško sau vietos. Lietuvoje veikiančios technologijų įmonės ieško sprendimų, kaip DI įtraukti ir tradicinius verslo procesus, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„DI įprasta naudoti sprendžiant klientų problemas, o ir kiekvienas vienaip ar kitaip šią technologiją išnaudoja savarankiškai. Mūsų tikslas – suprasti, kaip įmanoma DI įtraukti į kasdienius procesus ir juos pradėti atlikti sparčiau. Kalbame ne vien tik apie programuotojus ar inžinierius, kuriems tai – kasdienybė: norime palengvinti gyvenimą buhalteriams, personalo valdymo ir kitiems specialistams“, – sako „Omnisend“ komunikacijos ir kūrybos direktorius Bernardas Meyeris.

Pradėjo nuo žaidimų

Kaip pasakoja B. Meyeris, jo atstovaujamoje įmonėje kiekvieną mėnesį viena diena paskiriama nedidelių, bet klientus erzinančių smulkmenų sprendimui. Tačiau po paskutinės tokios dienos, nutarta imtis kitos veiklos – skirti dėmesio kasdienių procesų optimizavimui pasitelkiant DI.

„Jei įprastai tokių dienų metu dirbdavo produktų kūrimo, programavimo komandos, šįkart įsitraukė praktiškai visi darbuotojai. Taip padaryti buvo būtina: norėjome, kad kiekvienas pagalvotų, kaip DI gali padėti su kasdienėmis užduotimis. Visi mes turime savo rutiną, bet tik labai maža jos dalis yra vienaip ar kitaip susijusi su DI. Žinoma, galima naudotis „ChatGPT“ ar kitomis programomis, bet mūsų ilgalaikis tikslas – turėti tokias technologijas, kurios būtų realus kasdienis pagalbininkas“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, norint į įprastą veiklą įdiegti pokyčius, geriausia tai daryti palengva, pasitelkiant įdomias, neįpareigojančias užduotis. Vienas tokių būdų – iššūkiai su žaidimais.

„Kiekviena komanda turėjo atlikti tris nesudėtingas, šmaikščias programavimo užduotis, bet tam pasitelkė dirbtinio intelekto įrankius. Vietoj tradicinio kodo jos kūrė programas tiesiog formuluodamos užduotis paprasta kalba – o DI jas paversdavo veikiančiais sprendimais. Norėjome, kad darbuotojai pirmiausia prisijaukintų DI, pažaistų kurdami trumpus žaidimus, suprastų, jog kurti galima ir be techninių žinių – ir tik tada pereitų prie sudėtingesnių iššūkių“, – pasakoja B. Meyeris.

Tinkama paskata – taip pat svarbu

Daugelis personalo valdymo ekspertų patvirtintų, jog tinkamai pritaikyta paskata gali padėti greičiau išmokti naujus dalykus ir juos įsisąmoninti. Tokios pat minties laikėsi ir Bernardo komanda, DI subtilybių besimokančius kolegas nusprendusi apdovanoti tikrai išskirtiniu prizu. Specialistai iš užsienio Lietuvoje atranda darbo ir laisvalaikio balansą

„Dirbant su DI tenka pasitelkti nemažai kūrybiškumo: norint sukurti naują kodą, programėlę ar žaidimą, reikia suformuoti aiškią užklausą ir tinkamai panaudoti gautą rezultatą. Todėl kūrybiškumą norėjome įvertinti kūrybiškai: geriausiai pasirodžiusią komandą apdovanoti didžiuliu „Lego“ rinkiniu. Iš tikrųjų, viskas atsiremia į komandiškumą: nuo pat proceso pradžios – idėjos sugeneravimo – iki pabaigos bei gauto prizo, kurį irgi reikia lipdyti iš mažų detalių“, – teigia B. Meyeris.

Lietuvių technologijų įmonės atstovas pasakoja, kad tarp keturių geriausiai pasirodžiusių komandų tik dvi buvo sudarytos iš programuotojų: kitas dvi sudarė darbuotojai iš rinkodaros, personalo valdymo ir kitų padalinių. „Tai reiškia, kad norint dirbti su DI nebūtina būti programuotoju. Be to, taip įrodėme, jog ši technologija tampa vis svarbesne tradicinių verslo sričių dalimi.“ Senesnis už internetą, nenugalėtas fakso – kokia technologija naudojasi daugiau nei pusė pasaulio?

DI – reikalingas, bet ne panacėja viskam

Pasak eksperto, jau kurį laiką dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik bazinėms užduotims, tokioms kaip tekstų, vaizdų generavimas ar programinio kodo rašymui. Įdėjus pastangų, turint žinių ir gebėjimų, DI galima sėkmingai integruoti ir į sudėtingesnius, strateginius procesus – nuo verslo sprendimų priėmimo iki analitinių ar kūrybiškai reikalaujančių užduočių įvairiose srityse. Naujas dirbtinis intelektas

„Tačiau vertėtų įsisąmoninti, kad DI vis tiek nepakeis žmogaus, jo kūrybinių gebėjimų. Ši technologija nėra tikslas: tai – būdas greičiau pasiekti tikslą. Nereikėtų įsivaizduoti, kad DI ims ir vieną dieną užims mūsų darbo vietas – taip nenutiks. Kaip ir įvykus bet kuriam technologiniam progresui, taip ir šiuo atveju galime bei turime išnaudoti visus jo teikiamus privalumus“, – tvirtina „Omnisend“ komunikacijos ir kūrybos direktorius B. Meyeris.

„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė jau trečius metus iš eilės yra įtraukta į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu. Dirbtinio intelekto mokymai

Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 125 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.

2035-ųjų Lietuva: draugus atstojantis DI ir žvilgsniai į verslą kovoje su klimato kaita