Anksčiausiai iš tėvų namų Baltijos šalyse išsikrausto estai, dėl paskolos būstui vis dažniau kreipiasi dvidešimtmečiai

Lietuviai iš tėvų namų gyventi savarankiškai išsikrausto, sulaukę vidutiniškai 24,1 metų, rodo naujausia Eurostato statistika. Jauniausi Baltijos šalyse atskirai gyventi pradeda estai (22,8 m.), o ilgiausiai su tėvais gyvena latviai (26,2 m.). Tuo metu „Citadele“ banko duomenys atskleidžia, kad aktyviausiai 20–29 metų žmonės būstui skolinasi taip pat Estijoje, o Lietuvoje tokių klientų dalis per metus išaugo dvigubai.

Reklama

Eurostato 2023 m. duomenimis, visose Baltijos šalyse savarankišką gyvenimą anksčiau pradeda moterys. Lietuvoje iš tėvų namų vidutiniškai išsikrausto 25 m. sulaukę vyrai ir 23,2 m. moterys, Latvijoje – 26,8 m. vyrai ir 25,5 m. moterys, o Estijoje – 23,6 m. vyrai ir 22 m. moterys.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Baltijos šalių jaunimas savarankiškai gyventi pradeda gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, Kroatijoje šis amžius vidutiniškai siekia 31,8 m., Slovakijoje – 31 m., Italijoje – 30 m. Anksčiausiai Europoje tėvų namus palieka jaunuoliai iš Skandinavijos šalių. Suomijoje šis vidurkis siekia 21,4 m., Švedijoje ir Danijoje – 21,8 m. Europos Sąjungos vidurkis – 26,3 m.

Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės, savarankiškumo norisi kiekvienam jaunam žmogui, tačiau ilgesnis gyvenimas su tėvais gali turėti savų privalumų.

„Jeigu leidžia galimybės, ilgiau gyvenant su tėvais, galima greičiau susitaupyti sumą pradiniam įnašui ir keltis gyventi ne į nuomojamą, o į nuosavą būstą. Vis dėlto, sulaukus pilnametystės ir liekant gyventi tėvų namuose, svarbu šeimoje aptarti sąlygas. Vieni tėvai ir toliau galės ir sutiks buitines išlaidas pilnai padengti už savo vaiką, tačiau kitiems tai padaryti gali būti sunkiau. Todėl verta atvirai pasišnekėti, kaip darbą susiradęs jaunuolis galėtų prisidėti prie namų ūkio išlaidų“, – sako R. Ežerskienė.

Ji priduria, kad kurį laiką gyvenant nuomojamame bute gali būti lengviau suprasti, kokį būstą žmogus nori įsigyti. Be to, patirtis pačiam rūpinantis namais padeda įgyti gerų finansinių įpročių, ugdo biudžeto planavimo ir taupymo žinias bei savarankiškumą, sprendimų priėmimą ir atsakomybę.

Remiantis „Citadele“ banko duomenimis, dažniausiai dėl paskolos kreipiasi 30–39 m. klientai. Jie sudaro maždaug apie 40 proc. kiekvienoje Baltijos šalyje. Vis dėlto, pastaraisiais metais stipriai išaugo 20–29 m. amžiaus grupės gyventojų, besikreipiančių dėl būsto paskolos, dalis. Lietuvoje 2024 m. pirmąjį pusmetį tokie klientai sudarė 24 proc. (tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. – 12 proc.), Latvijoje – 18 proc. (2023 m. – 10 proc.), o Estijoje – 28 proc. (2023 m. – 17 proc.).

Tokią statistiką Eurostatas skelbia nuo 2014 m. Nuo to laiko Baltijos šalyse savarankišką gyvenimą pradedančių žmonių amžius mažėjo. 2014 m. iš namų išsikraustydavo vidutiniškai 26,1 m. amžiaus lietuviai, 28 m. latviai ir 24,2 m. estai.