Gyvenimas
Slidūs paviršiai – išbandymas visais metų laikais: kas gali apsaugoti nuo traumų
Pastarosios savaitės nešykšti išbandymų pėstiesiems – dėl susidariusio plikledžio ar kitos slidžios kelio dangos žmonės ne tik patiria diskomfortą eidami, bet ir neišvengia slydimo traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų. Draudikų duomenimis, žiemą užfiksuojama mažiau sužalojimų nei vasarą, tačiau jie – gerokai sudėtingesni. Traumatologas pataria, kaip išvengti traumų per šventes
Reklama
Dažniausiai paslystama lauke
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 46 proc. visų nelaimių paslydus įvyksta lauke, penktadalis – ant laiptų, dešimtadalis – gatvėje, 2 proc. – pievoje.
„Susidarius slidžiai kelio dangai dažniausiai paslystama ant nevalytų šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės. Jeigu tik yra galimybė, siekiant išvengti rizikingo griuvimo, reikėtų naudotis turėklais, prisilaikyti kitų stabilių daiktų“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Nors išvengti nelaimės einant slidžia kelio danga ne visada pavyksta, tačiau, pasak draudikės, kritimo riziką tikrai galima sumažinti. „Reikėtų judėti lėtais, mažais žingsneliais ir vengti staigių judesių. Nuo slydimo apsaugo ir tinkama avalynė. Geriau rinktis žieminius batus su guminiais neslystančiais padais arba protektoriumi, kuris didina sukibimą žengiant žingsnius. Pastaruoju metu populiarėja ir specialūs antbačiai (katės), dėvimi ant batų ir padedantys tvirčiau jaustis”, – pataria V. Katilienė. Lūžiai, galvos traumos ir mėnesius trunkanti baimė minti pedalus
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad didelė dalis traumų įvyksta ne tik lauke, bet ir viduje. „Gjensidige“ duomenimis, daugiausia – trečdalis – paslydimo nelaimių viduje įvyksta namuose. Labiausiai pavojingi yra laiptai, net 20 proc. visų traumų žmonės patiria ant jų. Dėmesingiems reikėtų būti ir vonioje, duše, pirtyje arba prie baseino.
„Viduje patiriamos traumos yra tokios pat pavojingos kaip ir tos, kurias žmonės patiria lauke. Namuose visada lengviausia paslysti ant šlapių grindų ar kitų paviršių. Matome, kad daug traumų įvyksta ten, kur yra vandens – duše, vonioje ar pirtyje. Skaičiai rodo, kad ypatingas atidumas šiose namų vietose yra būtinas“, – pabrėžia V. Katilienė.
Vyresni ir jaunesni žmonės susižaloja skirtingai
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojas ortopedas – traumatologas Vaidotas Stirbys pasakoja, kad žiemos sezonu daugiausiai traumų žmonės patiria esant lijundrai ar plikšalai. Taip pat nemažai traumų, pasak gydytojo, nutinka, kai dienos metu oro temperatūra būna pliusinė ir tirpsta sniegas, o naktį – minusinė ir formuojasi ledas. Medikas atkreipia dėmesį, kad žmonėms gatvėse ypač pavojinga, kai ledas būna apsnigtas ir jo nesimato. Apledėjusi kelio danga
V. Stirbio teigimu, paslydus galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuo sumušimų, raiščių patempimų iki skeveldrinių kaulų lūžių. „Paslydus jauniems žmonėms dažniau jie baigiasi sumušimais, raiščių patempimais, jų plyšimais, o vyresniame amžiuje, esant kaulų porozei, dažnai lūžta dilbio kaulai palei riešą, nereti blauzdos kaulų – kulkšnių lūžiai, žastikaulio ar viršutinio trečdalio šlaunikaulio lūžiai. Paslydus nuo laiptų dažnai susižalojama galva, krūtinė, neretai lūžta šonkauliai“, – pasakoja gydytojas.
Pasak V. Stirbio, skaudžiausios pasekmės – kai lūžta ilgieji kaulai, reikalingas operacinis gydymas arba traumos padariniai atsiliepia vėlesniame laikotarpyje. „Kai žmogus serga apendicitu, chirurgas išoperuoja, ir pacientas jau sveikas. Situacija traumos atveju – dažniausiai priešinga: žmogus sveikas, patiria traumą, o tada prasideda gydymas, neretai jis būna ilgas“, – pabrėžia jis.
Anot V. Stirbio, gavus traumą psichologiškai sunku sustoti, atidėti darbus į šalį. „Dažnai nukenčia profesinė rutina, atostogos, kelionės ir kiti planai. Reikia žinoti, kad lūžęs kaulas gyja 6-8 savaites. Galūnei reikalinga ramybė, neretai ir gulimas režimas, po šio laikotarpio dažnai prireikia ir reabilitacijos etapo“, – pasakoja gydytojas ortopedas – traumatologas. Kodėl delsti su sniego valymu po pūgos nevalia?
Jo teigimu, paslydus ir užsigavus, visada svarbu įvertinti, ar juntamas tik skausmas, ar tam tikra vieta tinsta, ar nėra galūnės deformacijos, ar ją įmanoma lankstyti per sąnarius, ar koją galima priminti ir paeiti. „Jei skauda taip, kad dėl skausmo neįmanoma pajudinti rankos ar priminti kojos, o jis nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į ligoninės Skubios pagalbos skyrių, sunkesniais atvejais – kviesti greitąją pagalbą“, – sako V. Stirbys.
Nuo paslydimo jis pataria saugotis iš anksto atidžiai įvertinant oro sąlygas: „Jei oras pavojingas, nesant būtinybei, geriau likite namuose. Jei lauke plikšala, galima dėvėti antbačius, vadinamus katėmis. Taip pat labai svarbu neskubėti, sutelkti dėmesį į kiekvieną žingsnį. Reikėtų stengtis eiti ne ledu, o sniegu arba ledo pakraščiu. Esant galimybei, geriau judėti įsikibus į parankę.“
V. Stirbio teigimu, kaip klampojimas per smėlio kopas vasarą, taip žiemą ėjimas per sniegą kelia teigiamas emocijas, einant dirba tie patys raumenys. „Didžiausia problema, kad žmonės iš vakaro neklauso orų prognozių, ryte neatsikelia 15 minučių anksčiau, kad galėtų atsikasti takelį, nusivalytų automobilį ir anksčiau pajudėtų iš namų į darbą. Rutinos pokytis, esant pasikeitusioms oro sąlygoms, yra labai svarbus“, – pabrėžia gydytojas ortopedas – traumatologas.
Reklama
