Kaip neužstrigti kalėdinio gerumo pančiuose: ekspertė įvardijo didžiausią verslo problemą

Artėjant didžiausioms metų šventėms, žodžiai „Kalėdos“ ir „gerumo metas“ vis dažniau nuskamba viename sakinyje. Ši tendencija itin ryški verslo kontekste: organizacijos garsiai kalba apie socialinę atsakomybę, tvarumą, vertybinius prioritetus. Paramos gavėjams tai ypatingai džiugus laikas, tačiau „Vesta Consulting“ vyresnioji tvarumo konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pastebi, kad nepakanka „vienos dienos gerumo“, jei įmonė siekia būti tvaria.

Reklama

„Metų gale, įvertinus rezultatus, verslui norisi pasidalinti. Karštligiškai ieškoma „ką paremti, kam labiausiai reikia…“. Ir tai puiku, nes labdara, parama, dovanos – tai neatsiejama mūsų bendruomeniškumo dalis. Visgi tai nėra tikroji filantropijos, graikiško žodžio sudaryto iš „philos“, reiškiančio meilę, ir „anthropos“, reiškiančio žmogų, esmė “, – teigia ji.

Pasak jos, dažniausiai įmonės metu pabaigoje pasirenka jautrią socialinę grupę ir suteikia jai reikšmingai didelę vienkartinę finansinę paramą ar padovanoja vienkartinį paslaugų paketą.

„Skaitydami, kaip X verslininkas daugiavaikę šeimą pakvietė į dienos SPA centrą ir suteikė galimybę visiems šeimos nariams pramogauti visą dieną, negalime nesidžiaugti dalijimosi faktu. Bet ar nebūtų geriau mokėti didesnį atlygį savo darbuotojams, kad šie irgi galėtų ne tik dažniau pramogauti, bet ir patys prisidėti prie paramos? Parama, kaip atsakas nelaimių, karo Ukrainoje metu ar ypatingos atskirties visuomenėms grupėms – neatskiriama atsakomybės prieš visuomenę dalis“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Kita vertus, pašnekovė siūlo atkreipti dėmesį į detales: dviprasmiškai atrodo, kai įmonės remia Ukrainą, tačiau bando apeiti Rusijai taikomas sankcijas dėl verslo interesų, arba skiria dosnią paramą skurstančioms visuomenėms grupėms, bet darbuotojams taiko nesąžiningo atlygio sistemą.

Vienkartinių gerumo akcijų alternatyva – nuoseklumas

Pasak A. Alijošiutės-Paulauskienės, svarbu atskirti, kas yra tikra verslo filantropija, o kada – tik vienkartinis gerumo aktas.

„Filantropija paprastai apibrėžiama kaip siekis skatinti kitų gerovę. Ir čia reikėtų pastebėti, kad tvarus verslas ir turėtų siekti savo didžiąją paramos dalį versti nuosekliu, ilgalaikiu įsipareigojimu daryti teigiamą ir ilgalaikį poveikį visuomenei, kurį lemia nuoširdus rūpinimasis kitų gerove. Filantropija turėtų skatinti ir gilesnius sisteminius pokyčius, kurie padėtų kurti gebėjimus socialinėms inovacijoms, išteklių perskirstymui, pasitikėjimo didinimui, tvarioms transformacijoms“, – vardija pašnekovė. Dėl šios priežasties, tvarus verslas turėtų skirti prioritetą ne vienkartiniam veiksmui, o kryptingai paramai, kurios poveikis būtų matuojamas, siekiant padaryti paramą kuo veiksmingesne.

„Tvarus verslas žino savo socialinius, aplinkosauginius ir valdysenos poveikius ir siekia mažinti neigiamus bei didinti teigiamus. Nuoseklus poveikių valdymas sukuria erdvės per Kalėdas ne tik džiaugtis, bet ir paveikti tam tikrą probleminę sritį, pasidžiaugti rezultatais. Čia išskirtinas dar vienas kritinis Kalėdinės gerumo karštinės trūkumas: išsirenkame vieną sritį, paremiame, o kitąmet pasirenkame kitą, neatsigręždami ir neįvertindami, koks buvo ankstesnės paramos poveikis“, – pastebi A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Siekiant kryptingo pokyčio, verslui būtina rėmimo strategija ir išsikelti rodikliai. „Vienkartinė parama suteikia džiaugsmo ir padeda, tačiau ilgalaike prasme neįpratina naudos gavėjo pačiam išmokti spręsti problemą“, – sako tvarumo konsultantė.

Pasak jos, gera verslo praktika tam tikroms organizacijoms būtų duoti „meškerę, o ne žuvį“. Pavyzdžiui, jeigu įmonė teikia verslo konsultavimo paslaugas, šių paslaugų mokymai nevyriausybinėms organizacijoms praverstų daug labiau, nei vienkartinė parama. Sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad itin naudinga įtraukti bendrovės darbuotojus į paramos skyrimą – taip galima paskatinti ir asmeninę filantropiją, geresnį socialinių ir aplinkosauginių poveikių suvokimą.

„Įmonė turėtų labai aiškiai žinoti, kurioje srityje norima padaryti socialinį poveikį ir kodėl. Į šį sprendimą įtraukiant darbuotojus, atviras pokalbis iškeltų naujas perspektyvas ir galėtų gerokai padidinti poveikį“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Rėmimo samprata jau keičiasi

Nors šventiniu laikotarpiu vis dar populiari vienkartinė parama, tvarumo konsultantė pastebi, kad, verslo požiūris į socialinę verslo atsakomybę pamažu keičiasi. Jei, pavyzdžiui, verslas pasirenka remti vaikus globojančią organizaciją, vis dažniau parama skiriama sistemingai tam, kad gavėjas galėtų užtikrinti nuolatinį jo teikiamos paslaugos esatį, nesukeltų išgyvenimo klausimų organizacijai ir nuo paramos priklausantiems žmonėms.

„Vienas iš puikių pavyzdžių – „Lietuvos Junior Achievment“ programos, skirtos praktinio jaunimo verslumo, finansinio ir ekonomikos raštingumo ugdymui, bendradarbiavimas su verslu. Ši organizacija turi ilgamečius poveikio investuotojus į jaunimo švietimą, toks nuoseklus bendradarbiavimas užtikrina ilgametį programų vystymą ir jaunimo ugdymą. Įmonės, kurios įsipareigoja remti daugiau nei trejus metus, gali planuoti savo poveikio aprėptį, mąstą ir, aišku, matuoti rezultatus“, – sako „Vesta Consulting“ atstovė.

Visgi dar dauguma įmonių, tarp jų ir didelių, neturi poveikio vertinimo kriterijų ir tiesiog teikia vienkartinę paramą, nesidomi, kas buvo nuveikta ir kokį poveikį turėjo suteikta parama.

„Džiugu, kad socialinę atsakomybę bendrovės demonstruoja dalindamosi ne tik finansiniu, bet ir intelektiniu kapitalu. Pavyzdžiui, specifiniai srities mokymai tam tikroms visuomenės grupei ne tik stiprina žinias, bet ir padeda keisti kvalifikaciją, rasti naujas darbo vietas“,– sako tvarumo konsultantė.