Kodėl Joninių laužuose negalima kūrenti bet ko: ekspertų įžvalgos apie pavojingus dūmus

Artėjant Joninėms daugelis jau planuoja, kaip minės trumpiausią metų naktį. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų – Joninių laužas, simbolizuojantis šviesą, apsivalymą ir gyvybės energiją. Tačiau ekspertai įspėja: ne viskas, kas dega, yra tinkama mesti į laužą – netinkamai pasirinktas kuras gali pakenkti ne tik gamtai, bet ir sveikatai.

Reklama

Ne visos malkos vienodai tinka

Daugelis žmonių, ruošdami medieną Joninių laužui, nesusimąsto apie jos kilmę. Senos nudažytos lentos, baldų likučiai, fanera ar impregnuota mediena gali pasirodyti patrauklus pasirinkimas – atrodo, pigiau, o kartu atsikratoma nereikalingų daiktų. Tačiau toks požiūris yra klaidingas.

Kaip pabrėžia pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė, tokios medžiagos degdamos išskiria sveikatai ir aplinkai pavojingas medžiagas.

„Medienos gaminiai dažnai būna padengti cheminėmis medžiagomis – dažais, lakais, klijais ar impregnatoriais. Jiems degant į aplinką išsiskiria cheminės medžiagos, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką“, – teigia R. Paukštė.

Pasak jos, deginant apdorotą medieną, išsiskiria šie sveikatai kenksmingi teršalai:

• kietosios dalelės – gali kauptis plaučių audiniuose, sukelti kvėpavimo sutrikimus, didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Anglies monoksidas – tai nuodingos, nematomos ir bekvapės dujos, dar vadinamos smalkėmis. Šie teršalai susidaro nepilnai sudegus organiniams junginiams. Įkvėpus šių dujų, jos patenka į kraują ir trukdo deguoniui patekti į organizmo audinius bei organus. Pavojingiausios jautriems asmenims – vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
• Azoto dioksidas – gali dirginti kvėpavimo takus ir mažinti organizmo atsparumą infekcijoms.
• Sieros dioksidas – sukelia refleksinį kosulį, bronchų suvaržymą, takų gleivinių paburkimą, tuo pačiu pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą, dirgina akių gleivinę.
• Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt.

Be to, daugelyje apdirbtos medienos gaminių yra formaldehido dervų, kurios trumpalaikio poveikio metu gali sukelti gerklės skausmą, bronchitą ar kitus kvėpavimo takų sutrikimus, o ilgalaikio – inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimus.

„Sintetiniai dažai, naudojami medienai padengti, gali turėti sunkiųjų metalų – švino, kadmio, chromo. Jie degimo metu išsiskiria su dūmais ir pelenais bei nusėda ant dirvožemio, augalų, vandens telkinių. Sunkiųjų metalų poveikis žmogaus sveikatai siejamas su naujagimių apsigimimais, sutrikdoma raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, pablogėja kepenų ir inkstų funkcijos“, – dalijasi „Toksika“ laboratorijos vadovė.

Šventės džiaugsmas neturi kenkti gamtai

Joninės – tai gamtai artima šventė. Paradoksalu, kad kartais švęsdami lietuviai tai pamiršta – deginamos netinkamos medžiagos, laužoma augmenija. Kad nereikėtų kenkti gamtai ar bandyti ieškoti kuro laužui neleistinomis priemonėmis, degalinių tinklo „Circle K“ mažmeninės prekybos direktorė Agnė Grigaliūnė primena: bene viską, ko reikia Joninių šventei gamtoje, galite įsigyti tiesiog degalinėje.

„Užsukus į degalinę galima įsigyti sausas, specialiai deginimui paruoštas malkas. Taip išvengsite rizikos naudoti pavojingą ar netinkamą medieną. Be to, sustojus pasipildyti degalų baką, galima iš karto pasirūpinti ir kitais iškylai svarbiais daiktais – nuo anglių, lietpalčių ar pirmosios pagalbos rinkinio iki mėgstamų maisto produktų bei gėrimų“,– teigia A. Grigaliūnė.

Vairuotojams taip pat verta prisiminti – matomumas kelyje šiuo metu dažnai suprastėja dėl vabzdžių spiečių. Prof. R. Laužikas – apie ypatingą Joninių apeiginį gėrimą „krešę“ ir išlikusias tradicijas

„Apsirūpinus būtiniausiais daiktais iškylai, taip pat kviečiame klientus nemokamai nusivalyti automobilio priekinį stiklą – prie degalų kolonėlių rasite langų plovimo skysčio talpyklas. Geras matomumas užtikrins saugesnę ir malonesnę kelionę į gamtą“, – primena A. Grigaliūnė.

Būtina nepamiršti saugumo taisyklių

R. Paukštė primena – Joninių laužas turi būti kūrenamas tik tam skirtoje vietoje – atokiau nuo pastatų, miškų ar sausos žolės. Joninių krepšelis šeimai – neišleisite nė 14 eurų

„Būtina laikytis saugaus atstumo ir turėti priemonių liepsnai suvaldyti. Užbaigus šventę, laužas turi būti visiškai užgesintas – geriausia vandeniu arba smėliu. Jokiu būdu negesinkite jo neaiškios sudėties medžiagomis, gėrimų likučiais ar panašiai – tai pavojinga ne tik aplinkai, bet ir žmonių gyvybe“, – sako ekspertė. Anglimi ir durpėmis besišildančių vilniečių nuo birželio laukia pokyčiai

Metalo laužo atliekos mūsų gyvenamoje aplinkoje

Kur lietuviai šiemet šventė Jonines? Didieji duomenys rodo, kad populiarumu išsiskyrė dvi vietovės