Lietuva ruošia mechanizmą, kuris išskirtinio elektros kainų šuolio metu leistų daliai verslo laikinai sumažinti valstybės reguliuojamą elektros energijos kainos dalį iki 30 proc.
Svarbi detalė – tai nebūtų nuolatinė subsidija. Numatyta pagalba būtų laikina ir grąžintina, o kiekvienais metais Vyriausybė atskirai spręstų, ar ją taikyti pagal valstybės finansines galimybes ir situaciją elektros rinkoje.
Kas galėtų pretenduoti į pagalbą?
Energetikos ministerijos paskelbtame modelyje numatyta, kad priemone galėtų pasinaudoti nebuitiniai vartotojai, kurių:
- leistina naudoti galia siekia bent 500 kW; arba
- faktinis elektros suvartojimas yra bent 500 tūkst. kWh per metus.
Tai reiškia, kad mechanizmas pirmiausia orientuotas į energetiškai imlesnius gamybos ir kitus didesnius verslus.
Kodėl valdžia kuria tokį mechanizmą?
Staigūs elektros kainų šuoliai gali labai greitai pakeisti Lietuvos gamintojų konkurencingumą. Įmonės, konkuruojančios su gamintojais JAV, Azijoje ar kitose Europos šalyse, negali visada iš karto perkelti išaugusių energijos sąnaudų klientams.
Tokiu atveju jos dažnai:
- mažina gamybos apimtis
- atideda investicijas
- stabdo darbuotojų samdymą
- kelia produkcijos kainą
- perkelia dalį veiklos į pigesnės energijos rinkas.
Būtent todėl valdžia nori turėti jau iš anksto apibrėžtą priemonę, kurios nereikėtų kiekvienos krizės metu kurti nuo nulio.
Mechanizmas būtų taikomas 2027–2031 metais
Siūloma laikinąją pagalbos schemą numatyti 2027–2031 metų laikotarpiui. Nuo 2032 metų turėtų veikti atskiras nuolatinis reguliavimas, apimantis nebuitinius elektros ir gamtinių dujų vartotojus.
Prieš realiai pradedant taikyti priemonę ją taip pat reikėtų suderinti su Europos Komisija.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Energetiškai imlios įmonės gauna papildomą signalą, kad ekstremaliu kainų laikotarpiu gali atsirasti laikinas apsaugos mechanizmas.
Tačiau tai nėra priežastis atsisakyti investicijų į efektyvumą. Ilgalaikėje perspektyvoje konkurencingiausios išliks įmonės, kurios mažins energijos vartojimą, diegs saulės elektrines, kaupiklius, lankstų vartojimą ir automatizuotą energijos valdymą.
Kitaip tariant, valstybės priemonė gali padėti išgyventi kainų šoką, tačiau ji nepakeičia strateginės energetikos transformacijos.
Šaltiniai: Energetikos ministerija.