Nafta pakilo iki beveik 117 dolerių už barelį: kiek tai gali kainuoti Lietuvos verslui?

Pasaulinė naftos rinka vėl primena, kaip greitai geopolitika gali persikelti į verslo sąnaudas. Spalio 23 dieną „Brent“ naftos kaina pakilo 3,55 JAV dolerio ir prekybos sesiją baigė ties 116,72 dolerio už barelį – aukščiausiame lygyje per beveik šešis mėnesius.

Reklama

JAV WTI nafta pabrango 3,80 dolerio iki 103,27 dolerio už barelį.

Reuters duomenimis, kainas kėlė auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose, išpuoliai Saudo Arabijoje ir nerimas dėl galimų naftos tiekimo bei laivybos sutrikimų.

Lietuvos verslui tai nėra tolima pasaulio rinkų istorija. Aukšta naftos kaina gali gana greitai paveikti transporto, logistikos, gamybos ir žemės ūkio sąnaudas.

Kodėl nafta taip smarkiai pabrango?

Pagrindinė priežastis – rinkos baimė, kad konfliktai Artimuosiuose Rytuose gali sutrikdyti energijos tiekimą.

Regionas yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto centrų.

Todėl bet kokie išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, tanklaivius ar pagrindinius laivybos maršrutus iš karto įskaičiuojami į kainą.

Rinkai ypač svarbus Hormūzo sąsiauris ir aplinkiniai jūrų keliai, kuriais juda didelė dalis pasaulinės energijos prekybos.

Naftos kaina dar nėra degalų kaina

Svarbu suprasti, kad 116 dolerių „Brent“ barelis nereiškia, kad benzino ar dyzelino kaina Lietuvoje proporcingai pakils tą pačią dieną.

Galutinę degalų kainą sudaro:

• žaliavinės naftos kaina;
• perdirbimo marža;
• transportas;
• biokomponentai;
• akcizas;
• PVM;
• mažmeninė marža;
• euro ir dolerio kursas.

Todėl poveikis vartotojui atsiranda su tam tikru vėlavimu ir nėra vienodas.

Tačiau jei nafta ilgesnį laiką išsilaikytų virš 100 dolerių, spaudimas degalų kainoms būtų sunkiai išvengiamas.

Logistikos įmonės pajustų pirmosios

Dyzelinas yra viena svarbiausių kelių transporto bendrovių sąnaudų.

Todėl brangstant naftai logistikos įmonės turi kelis pasirinkimus:

• mažinti maržą;
• kelti kainas klientams;
• naudoti degalų priedų mechanizmus sutartyse;
• efektyvinti maršrutus;
• atnaujinti transporto parką.

Didžiosios bendrovės dažnai turi kuro kainos indeksavimo mechanizmus. Mažesnėms įmonėms netikėtas kainų šuolis gali būti skausmingesnis.

Poveikis nėra tik transportui

Nafta naudojama ne vien degalams.

Ji svarbi chemijos, plastiko, trąšų, pakavimo ir įvairių pramoninių produktų gamybai.

Todėl ilgiau išliekanti aukšta naftos kaina gali palaipsniui didinti platesnę gamybos savikainą.

Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių vėl atsirastų didesnis infliacijos spaudimas Europoje.

Aviacija ir turizmas taip pat pažeidžiami

Aviacinis kuras yra viena didžiausių oro linijų sąnaudų.

Jeigu nafta ilgai išliktų brangi, oro bendrovės gali būti priverstos kelti bilietų kainas arba mažinti mažiau pelningų maršrutų skaičių.

Tai svarbu ir Lietuvos turizmo sektoriui, kuris priklauso nuo gero susisiekimo su pagrindiniais Europos miestais.

Ką verslas gali padaryti dabar?

Įmonėms, kurių veikla priklauso nuo kuro, verta neatidėlioti rizikos valdymo.

Galimi veiksmai:

• peržiūrėti sutartis su klientais ir kuro indeksavimo mechanizmus;
• optimizuoti maršrutus;
• mažinti tuščių reisų dalį;
• stebėti atsargų ir pirkimo kainas;
• įvertinti energijos sąnaudų dalį galutinėje produkto kainoje;
• turėti scenarijų, jei degalų kainos pakiltų dar 10–20 proc.

Ar nafta gali dar brangti?

Trumpuoju laikotarpiu kainą daugiausia lems geopolitika.

Jeigu tiekimas iš Artimųjų Rytų nenutrūks, rinkos baimė gali sumažėti ir kainos atsitraukti.

Jeigu bus realiai sutrikdytas didelis eksporto srautas, kainos gali kilti dar aukščiau.

Todėl verslui svarbiau ne bandyti tiksliai atspėti naftos kainą, o pasiruošti keliems scenarijams.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

Didžiausia rizika Lietuvai – ne pati naftos biržos kaina, o jos poveikis transportui ir bendram kainų lygiui.

Logistikos, statybos, žemės ūkio ir gamybos įmonėms verta atidžiai stebėti kuro kaštus ir sutartyse numatyti galimybę dalį kainos pokyčių perkelti klientui.

Jeigu „Brent“ ilgiau laikytųsi arti 117 dolerių, tai būtų aiškus signalas, kad 2027 metų biudžetuose energijos sąnaudoms reikia palikti didesnį rezervą.

Šaltinis: Reuters.