Euro zonos ekonomikos atsigavimas spalį prarado dalį pagreičio. Naujausi verslo aktyvumo duomenys rodo, kad įmonių augimas tęsiasi, tačiau tapo lėčiausias per keturis mėnesius.
Reklama
S&P Global išankstinis „Composite PMI“ indeksas spalį sumažėjo iki 51,9 punkto nuo 53,1 punkto rugsėjį.
Didesnė nei 50 punktų reikšmė vis dar rodo ekonomikos plėtrą, tačiau pats lėtėjimas yra svarbus signalas.
Verslui didžiausias iššūkis vėl tampa sąnaudų augimas.
Energijos kainos grįžta į pirmą planą
Euro zonos įmonių sąnaudos spalį augo sparčiau jau antrą mėnesį iš eilės.
Ypač didelis spaudimas juntamas gamyboje.
Priežastys – energija, kuras, transporto kaštai ir tiekimo grandinių trikdžiai.
Energijai imliose pramonės šakose net nedidelis kainų pokytis gali stipriai paveikti maržas.
Prancūzija tampa viena silpniausių grandžių
Bendrą euro zonos rodiklį ypač slėgė Prancūzija.
Šalies verslo aktyvumas netikėtai smuko, o įmonių pasitikėjimas pateko į vieną žemiausių lygių nuo 2012 metų, neskaitant pandemijos laikotarpio.
Verslą veikia politinis neapibrėžtumas, valstybės finansų problemos, augančios skolinimosi išlaidos ir silpnesnė vidaus paklausa.
Vokietija taip pat auga lėčiau
Vokietijos verslo aktyvumas išliko augimo teritorijoje, tačiau tempas sulėtėjo.
Lietuvai tai svarbu, nes Vokietija yra viena pagrindinių Europos pramonės ir prekybos rinkų.
Kai Vokietijos gamintojai mažina užsakymus, poveikis gali persiduoti tiekėjams visoje Vidurio ir Rytų Europoje.
Užsakymai ir samdymas lėtėja
Naujų užsakymų augimas euro zonoje spalį sulėtėjo iki keturių mėnesių minimumo.
Bendras užimtumo augimas beveik sustojo, o gamybos sektoriuje darbuotojų skaičius mažėjo.
Tai rodo, kad įmonės laukia aiškesnių ekonomikos signalų prieš priimdamos naujus žmones ar didindamos pajėgumus.
Yra ir gerų ženklų
Euro zonos eksporto užsakymai augo trečią mėnesį iš eilės po ilgo nuosmukio laikotarpio.
Be to, nors įmonių sąnaudos augo sparčiau, galutinės pardavimo kainos kilo lėčiau.
Tai reiškia, kad kol kas nėra akivaizdaus naujo plataus infliacijos šuolio.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo Europos prekybos.
Euro zonos lėtėjimas gali būti jaučiamas per mažesnius eksporto užsakymus, atsargesnius užsienio klientus, didesnes energijos sąnaudas ir lėtesnes investicijas.
Ypač atidžiai situaciją turėtų stebėti gamybos, transporto ir B2B sektoriai.
Esant neapibrėžtai aplinkai verta peržiūrėti energijos ir tiekimo sutartis, turėti alternatyvių tiekėjų, atsargiau planuoti fiksuotus kaštus ir išlaikyti pakankamą apyvartinio kapitalo rezervą.