II pensijų pakopos pinigai: investicijoms teko vos kas septintas euras

Lietuvos banko paskelbti antrojo ketvirčio duomenys pirmą kartą leidžia pamatyti, kur nusėdo milijardai, kuriuos gyventojai atsiėmė iš antrosios pensijų pakopos. Didelė dalis liko bankų sąskaitose, investicijoms atiteko vos kas septintas euras, o vartojimo paskolos tuo pat metu augo sparčiau nei pernai atitinkamu metu. „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis sako, kad pinigai žmonėms buvo pervesti greičiau, nei atsirado sprendimas, ką su jais daryti. Per balandį–birželį namų ūkių turtas pensijų fonduose sumažėjo 3,3 mlrd. eurų – nuo 10,8 iki 7,5 mlrd. eurų, rodo praeitą savaitę paskelbta Lietuvos banko statistika. Būtent šį ketvirtį pinigus gavo tie, kurie prašymus pasitraukti pateikė per pirmąjį reformos ketvirtį (sausio– kovo mėn.): Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, apie 525 tūkst. pasitraukusiųjų buvo išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų, vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų. Tuo pačiu metu bendras gyventojų finansinis turtas paaugo 2,7 mlrd. eurų – iki 91,4 mlrd. eurų. Didžioji dalis pinigų iš pensijų fondų niekur nedingo – ji tiesiog persikėlė į kitas kišenes.

Reklama

Daugiausiai „praturtėjo“ einamosios sąskaitos

Grynųjų pinigų ir indėlių suma per ketvirtį išaugo 2,2 mlrd. eurų – beveik du su puse karto daugiau nei pernai atitinkamu metu (0,85 mlrd. eurų). Didžioji šio prieaugio dalis – 1,5 mlrd. eurų – teko einamosioms sąskaitoms. Atmetus įprastą indėlių augimą, vien einamosiose sąskaitose šį ketvirtį atsirado beveik 0,9 mlrd. eurų daugiau nei pernai atitinkamu metu, o kartu su terminuotais indėliais – apie 1,1 mlrd. eurų. Tai atitinkamai beveik trečdalis ir beveik 40 proc. visos gyventojams išmokėtos sumos. „Praėjus trims mėnesiams, beveik trečdalis šių pinigų taip ir liko gulėti ten, kur buvo pervesti, – einamosiose sąskaitose. Tai – ne sprendimas, o sprendimo atidėjimas. Pensijų fonde tie eurai bent jau dirbo, o einamojoje sąskaitoje juos tyliai graužia infliacija“, – sako R. Valentonis. Tuo metu, kai pinigai gulėjo sąskaitose, pasaulio akcijų rinkos smarkiai kilo: MSCI pasaulio akcijų indeksas balandžio–birželio mėnesiais eurais kilo 15,1 proc. Pasaulio akcijų indeksą sekantys fondai per tą patį ketvirtį uždirbo dviženklę grąžą, o einamosiose sąskaitose likę eurai – beveik nieko. Neinvestavimas žmonėms iškart kainavo neuždirbtą pelną. Įdomu ir tai, kad grynųjų pinigų gyventojai ketvirčio pabaigoje turėjo vos 52 mln. eurų daugiau, nors, Lietuvos banko duomenimis, vien balandį iš atsiimtų lėšų buvo išgryninta apie 450 mln. eurų. Panašu, kad didžioji dalis grynųjų buvo išleista.

Dalis pinigų – į taupymo lakštus ir terminuotus indėlius

Tiesa, yra ir visai džiuginančių ženklų. Terminuoti ir kiti indėliai paaugo 0,6 mlrd. eurų (pernai atitinkamu metu – vos 0,1 mlrd. eurų), o gyventojų turimų taupymo lakštų vertė per ketvirtį padvigubėjo – nuo 209 iki 408 mln. eurų. Tai – 5 kartus daugiau, nei prieš metus.

„Dalis žmonių akivaizdžiai pasirinko saugų, bet bent jau uždirbančią priemonę. Rezervui ar trumpam laikotarpiui tai visiškai racionalu. Bėda prasideda tada, kai indėlis tampa ilgalaike strategija pinigams, kurie buvo kaupiami pensijai“, – pabrėžia ekspertas.

Investicijos į fondus auga, bet mastas kuklus

Gyventojų turimų investicinių fondų vienetų vertė per ketvirtį padidėjo 283 mln. eurų, arba 12,7 proc., iki 2,5 mlrd. eurų. Tai – didžiausias ketvirtinis prieaugis per pastaruosius dvejus metus ir 2,5 karto didesnis, nei pernai atitinkamu metu. Gyventojų turimų biržoje kotiruojamų įmonių akcijų vertė padidėjo 169 mln. eurų, su investiciniais vienetais susijusio gyvybės draudimo – 108 mln. eurų. Vis dėlto, „Artea“ skaičiavimais, sudėjus visas investicines priemones – fondus, akcijas, obligacijas, investicinį gyvybės draudimą ir taupymo lakštus – jų vertė per ketvirtį paaugo apie 0,43 mlrd. eurų daugiau, nei pernai atitinkamu metu. Tai – vos kas septintas iš pensijų fondų gautas euras, o ši suma apima ne tik naujus pinigus, bet ir rinkų augimą. „Kryptis džiugina: dalis žmonių pinigus iš pensijų fondų perkėlė ne į vartojimą, o į kitas, pačių pasirinktas investicijas. Bet jei investicijoms nukeliauja vos kas septintas euras, durys kol kas tik praviros – pro jas žengė nedaugelis“, – sako R. Valentonis.

Skolų nesumažėjo

Žiniasklaidos kalbinti gyventojai dar prieš reformą neretai sakė, kad atsiimtus pinigus skirs skoloms mažinti, ir dalis taip ir padarė: Lietuvos banko vertinimu, vien balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti nukeliavo apie 160 mln. eurų. Tačiau, kaip rodo naujausia Lietuvos banko statistika, bendra gyventojų skola dėl to nesumažėjo. Būsto paskolų portfelis per ketvirtį paaugo 450 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek pernai atitinkamu metu. Trumpalaikių vartojimo paskolų suma išaugo 108 mln. eurų, arba 20 proc., kai pernai atitinkamu metu – vos 11 mln. eurų. Iš viso vartojimo paskolų per ketvirtį padaugėjo 191 mln. eurų, pernai atitinkamu metu – 120 mln. eurų. „Logiška būtų tikėtis, kad, gavęs kelis tūkstančius, žmogus pirmiausia atsikratys brangiausios skolos. Dalis žmonių taip ir pasielgė, bet bendras vaizdas kitoks – naujų vartojimo kreditų atsirado daugiau, nei buvo grąžinta. Būsto paskolos išankstinis grąžinimas ne visada apsimoka, bet vartojimo kredito, kurio palūkanos gerokai viršija bet kurio indėlio palūkanas, padengimas dažniausiai yra pats patikimiausias „uždarbis“, kokį galima gauti“, – sako ekspertas.

Intriga persikelia į trečiąjį ketvirtį

Antrojo ketvirčio prašymus pateikusiems gyventojams liepos viduryje buvo išmokėta dar 672 mln. eurų – jų likimą parodys kitas Lietuvos banko duomenų paskelbimas. Pasitraukimo iš II pakopos „langas“ lieka atviras iki 2027 m. pabaigos. „Pinigus atsiimti užteko kelių savaičių, o apsispręsti, ką su jais daryti, daugeliui neužteko ir trijų mėnesių. Kas pasitraukė – tam klausimas, kur dirbs pensijai skirti pinigai, niekur nedingo. Jis tiesiog dabar priklauso jam pačiam“, – reziumuoja R. Valentonis.

Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų.